Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2012 09 13

Kaune veikia duobkasių mafija?

Kaunas, be kitų ypatumų, yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame laidojimo duobių kasimo verslą į savo rankas perėmusi viena įmonė. Jos klientai priversti už duobkasių paslaugas mokėti brangiausiai šalyje.
Kapo duobė
Kapo duobė / 123RF.com iliustr.

Kaune veikia daugybė laidojimo paslaugas teikiančių privačių įmonių, tačiau nė viena iš jų Kauno kapinėse negali iškasti kapo duobės, nes iš šio verslo konkurentus išstūmė savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“. „Kauno dienos“ žurnalistams į Kauną nepavyko prisivilioti duobkasių ir iš kitų miestų.

„Jonavoje duobę iškasime už 400 litų, o į Kauną nevažiuosime, nes Kaunas jonaviečių neįsileidžia“, – telefonu žurnalistui aiškino Jonavoje ritualines laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotoja.

300–500 litų už laidojimo duobės iškasimą visoje Lietuvoje laikoma normalia kaina. Galima apsisukti ir dar pigiau, bet ne Kaune. Čia standartinės suaugusio žmogaus kapo duobės iškasimo įkainiai jau senokai perkopė 600 litų ribą, o ir 700 litų – ne riba. Čia pat, Kauno rajone, – perpus pigiau.

„Panašu į plėšikavimą“, – išgirdęs apie Kauno duobkasių įkainius konstatavo Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos narys Romanas Klingeris.

Kauno kapinėse artimąjį palaidoti norintys žmonės duobkasių pasirinkti negali. Net Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje be užuolankų parašyta, kad duobkasių verslas Kaune – monopolinis: „Asmuo, kuriam išduodamas leidimas laidoti, privalo į įmonės („Kapinių priežiūros“ – red. past.) kasą sumokėti atitinkamą kapo duobės kasimo kainą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos