Tūkstantinė minia lėktuvą pasitiko aplodismentais ir džiugiais šūksniais. Po „Lituanicos” pasirodymo atidengtas S.Dariui ir S.Girėnui skirtas memorialinis akmuo. Lakūnų atminimą įamžinantis paminklas iš pradžių buvo užklotas įspūdingo dydžio Lietuvos vėliava. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės garbės kuopa, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
14 val. 30 min. prasidėjo aviacijos šventei skirti pasirodymai – nusileido keletas parašiutininkų. Įspūdingu greičiu praskrido du naikintuvai „Mirage F-1“, susirinkusiųjų kalbas nustelbdami dideliu garsu. Aviacinėje programoje žiūrovai išvydo penkių reaktyvinių lėktuvų grupės „Baltic bees“ („Baltijos bitės“) pasirodymą, trijų akrobatinių lėktuvų komandos „Grupė 50“ programą. Mokomiesiems skrydžiams naudojami naikintuvai pakilo iš Karmėlavos aerodromo. Kaip sakė pilotai, jie Aleksotą pasiekė per 4 min.
Beje, „Baltijos bičių“ pasirodymas buvo paankstintas baiminantis, kad jų pasirodymą gali sugadinti debesuotumas.
Šventės metu prasidėjęs staigus lietus išvaikė didžiąją dalį žiūrovų, tad stebėti netrukus prasidėsiančio koncerto liko tik nedidelė dalis šventės svečių.
Paroda ir kosminis palydovas
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno oro uoste vykstanti šventė lankytojų laukė nuo ryto – visą dieną čia veiks karinės ir aviacinės technikos paroda, kurios metu šventės svečiai pamatys karinių oro pajėgų orlaivius ir valstybinės sienos apsaugos sraigtasparnius. Taip pat renginio metu bus pristatytas pirmasis lietuviškas kosminis palydovas.
Šventę pabaigs koncertas „Perkūno sakmių žygis per Lietuvą“, kuriame pasirodys sunkiojo roko grupė „Thundertale“, pučiamųjų orkestras, choras ir solistai.
„Lituanicos“ istorija
S. Darius ir S. Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje, o katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad jie nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvių lakūnai taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš Jungtinių Valstijų į Europą skraidinę oro paštą.
Seimas 2013-uosius yra paskelbęs lietuvių lakūnų skrydžio per Atlantą metais.
PAPILDYSIME