Akyse net nematytas produktas pasirodė per mažai lietuviškas
Neseniai naują produktą rinkoje – natūralią aktyvintą anglį – Lietuvoje pristatęs kaunietis Danielius Narauskas norėjo jį pasiūlyti ir mugės lankytojams. Tačiau įsigyti jo mugėje nebus galima, nes jos organizatoriai nutarė, kad jis – nepakankamai lietuviškas. Tokią išvadą jie padarė po trumpo pokalbio telefonu.
„Užsiregistravome, mus patvirtino. Nario mokestis visoms trims dienoms – 100 Eur. Palapinė – 35 Eur, dar apie 40 Eur skrajutėms ir panašiems dalykams. Bet norėjom, tad nutarėm dalyvauti. Pagalvojome, gal bus susidomėjusių, perkančių, jei ne – tiesiog nauja patirtis“, – pasakojo kaunietis.
Tačiau kovo 7 d., kai jau turėjo būti galutinai sutarta dėl vietos, jį nukreipė pas organizatorių. Pokalbis telefonu skambėjo maždaug taip:
„O jūsų prekės ženklas lietuviškas? – klausė jis. Atsakiau, kad taip. Mūsų prekės ženklas kurtas Lietuvoje, pardavinėjame taip pat čia, vadinasi – lietuviškas. Tačiau organizatorius perklausė: „O patys gaminate?“.
Paaiškinau, kad komponentus siunčiamės iš tiekėjo, bet Lietuvoje padarome visa kita. „Uoj, tada ne ne ne...“, – atsakė jis. Kai paklausiau, kodėl negalime dalyvauti mugėje, paaiškino: „Nes paskui žurnalistai pradės rašinėti, jog mugėje prekiaujama ne lietuviška produkcija ir tuomet bus labai negerai“.
Kai paklausiau, kodėl negalime dalyvauti mugėje, paaiškino: „Nes paskui žurnalistai pradės rašinėti, jog mugėje prekiaujama ne lietuviška produkcija ir tuomet bus labai negerai“.
Į D.Narausko klausimą, kodėl tuomet mugėje leidžiama prekiauti lietuviškų prekės ženklų atstovams, kurie pardavinėja arbatas, nors jų sudėtyje yra augalų, kurie čia neauga. Juos pardavėjai taip pat siunčiasi, atsakymo iš mugės rengėjų nesulaukė.
„Viena pagrindinių mūsų produkto sudėtinių dalių yra kokoso kevalas, o kokosų Lietuvoje neužauginsi“, – mugės organizatoriams aiškino D.Narauskas.
Tačiau sulaukė tik paantrinimo, kad „nieko nesigaus“. Mugėje jiems nebuvo leista dalyvauti. Netrukus savo sąskaitoje kaunietis išvydo sugrąžintą anksčiau sumokėtą dalyvio mokestį.
„Dabar supratau, kodėl, kai kažkas paklausia kaip sekėsi mugėje, tu atsakai, kad nieko naujo: viskas taip pat, kaip pernai...“, – apgailestavo pašnekovas.
Ilgametį bendradarbiavimą nutraukė dėl naujos vietos?
Vieni iš tokių nesikeičiančių dalykų Kauno Kaziuko mugėje buvo dešimt metų joje dalyvaujantis restoranas „Bernelių užeiga“. Lietuviškais patiekalais ir gėrimais mugės dalyvius ir lankytojus maitindavusi įmonė tikėjosi tą patį galėsianti daryti ir šiemet. Tačiau pasikeitus mugės vietai, pasikeitė ir mugėje dalyvaujančių maitinimo įstaigų parinkimo tvarka.
„Tai, kad mes šiemet negalėjome dalyvauti mugėje, jos organizatoriai motyvavo sutarties reikalavimais. Netekę galimybės rengti mugę Laisvės alėjoje ir ją perkėlę į Žalgirio arenos prieigas, jie turėjo sutikti su arenos administratoriais pasirašytos sutarties sąlygomis. Jose neva buvo nustatyta, kad maitinimo paslaugas mugės metu gali teikti tik trys įmonės. „Berneliai“ į šį sąrašą nepateko“, – sakė „Bernelių užeiga“ direktorė Jolanta Kubolienė.
Jos žiniomis, karštais patiekalais ir gėrimais šių metų Kazimiero mugėje prekiaus „Via Baltica“, „Žemyn upe“ ir „Vipolina“. Kodėl buvo pasirinktos būtent šios maitinimo įstaigos? J.Kubolienės nuomone, „sužaidė“ finansiniai dalykai.
„Su mugės organizatoriais kalbėjome daug kartų. Juk per tiek metų nusistovėjo draugiški santykiai. Deja, mūsų mugėje nėra“, – apgailestavo lietuviškais patiekalais ir gėrimais garsių kavinių-restoranų „Bernelių užeiga“ vadovė. Jos žiniomis, jokios oficialios atrankos nebuvo.
„Buvome sutarę, kad prekiausime, kaip ir iki šiol, bet vėliau šis žodinis susitarimas atšauktas“, – sakė lietuviškų patiekalų restorano direktorė.
Oficialių dalyvių atrankos kriterijų nėra
Kazimiero mugę organizuojančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis 15min užtikrino, jog viskas daroma nesiremiant asmeniškumais, bet dėl mugės kokybės ir lankytojų poreikių.
„Pats šiandien (kovo 10 d. – aut. past.) prieš atidarymą perėjau per mugę ir net tris dalyvius teko išvaryti, nes jie pažeidė 13 dvišalės sutarties punktą. Jame nurodoma, kad prekiauti galima tik lietuviška produkcija. Jie bandė įrodinėti, kad ispaniški šalikėliai – lietuviški, o šunų ėdalas – irgi pusiau, nes į Vokietiją, kur gaminamas, atseit vežami lietuviški grūdai. Visą šventę tai darysime (tikrinsime – aut. past.). Ir pastebėję netinkamus prekiautojus, šalinsime, kaip kad numatyta sutartyje“, – principingai elgtis žadėjo V.Juodsnukis.
Jis kvietė visus, pastebėjusius kičą ir kitą netinkamą produkciją mugėje, pranešti organizatoriams.
Komentuodamas konkrečią situaciją – D.Narausko produkciją ir sprendimą neleisti ja prekiauti mugėje, jos rengėjas nebuvo konkretus.
„Sprendžiu ne aš, yra sudaryta komisija iš šešių žmonių. Mums svarbu kokybė. Jei medis – turi būti lietuviškas, jei gaminys – sertifikuotas. Aišku, gali atvažiuoti latviai ir prekiauti savo, tarkime, vėdarais. Bet tada turi turėti savo kulinarinio paveldo sertifikatą, kad būtų aišku, jog tikrai sertifikuoti“, – aiškino pašnekovas.
Perklausus apie konkretų D.Narausko gaminį, V.Juodsnukis į klausimą atsakė klausimu: „Tai jūs manote, kad reikėjo leisti?“.
Tačiau netrukus pratęsė dalyvių temą, apgailestaudamas, jog dėl pasikeitusios vietos jų galėjo priimti perpus mažiau nei Laisvės alėjoje vykdavusiose mugėse.
„Šiemet turime perpus mažiau vietų – 750. Buvo daug chaoso, juk nauja vieta“, – sakė Kazimiero mugės organizatorius.
Ne ką konkretesnis jis buvo ir aiškindamas, kodėl mugėje neleista prekiauti „Bernelių užeigai“. Jis patvirtino šios įmonės vadovės teiginį, kad Žalgirio areną administruojanti įmonė mugės organizatorius įpareigojo sumažinti karštu maisto ir gėrimais prekiaujančių įmonių skaičių (mugėje jų bus keturios).
„Nusiuntėme jiems 7 kandidatus, kuriuos žinojome ir pasitikėjome. Tarp jų buvo ir „Bernelių užeiga“. Bet derinimas vyko anksčiau, tuo metu jie dalyvavo kažkur Vokietijoje „Žaliojoje savaitėje“. Galima sakyti, kad „Berneliai“ dingo. Todėl liko tos keturios įmonės. Jos aktyviausios ir pažįstamos. Su maistu reikia atsargiai – čia negali bet ko paimti“, – aiškino mugės rengėjas.
O netrukus pridūrė, kad lietuviškų patiekalų restorano „Bernelių užeiga“ patiekalai pastaraisiais metais buvo suprastėję.
„Buvo skundų dėl to. Nepaisant to, kad jie turi kulinarinio paveldo sertifikatą. Nebuvo labai gerai“, – kalbėjo V.Juodsnukis.
Jis neslėpė, kad jokių oficialių atrankų ar konkurso dėl mugėje dalyvausiančių maitinimo įstaigų nebuvo skelbta.
„Nežinau, ar verta. Juk čia mugė, negi dabar skelbsi?“ – retoriškai klausė.
Į Nemuno salą – ne savo noru
Nors oficialiai teigiama, jog nauja vieta patogi tiek šventės dalyviams, tiek lankytojams, pakeisti ją Lietuvos šeimos ūkio sąjunga apsisprendė ne savo noru, o dėl pernai Kauno miesto savivaldybės pakeistos mugių miesto centre organizavimo tvarkos. Ji numato, kad mieste bus rengiamos dvi mugės – po vieną rudenį ir pavasarį. O jų rengėjai bus renkami konkurso būdu.
Pavasarine muge ir būdavo laikoma Kazimiero mugė. Jos rengėjai – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga tikėjosi konkursą laimėti ir šiemet. Tačiau netikėtai teisę Laisvės alėjoje organizuoti pavasario mugę laimėjo ne jie, bet VšĮ „Sukurta LT“, kurie miestiečius ir Kauno svečius į dar vieną mugę kvies balandžio 7-9 dienomis.
Nenorėdami keisti tradicijų pirmą savaitgalį po Kazimierinių pakviesti kauniečius į Kaziuko mugę Kaune, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos nariai apsisprendė pakeisti mugės vietą ir ją perkėlė į Nemuno salą, netoli Žalgirio arenos. Kazimiero mugė čia vyks tris dienas – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.
