Problemas aptarė jau 2014 m.
„Visuomenei norime suteikti daugiau informacijos apie Kauno tarpukario perlą, kuris eilę metų buvo apleistas. Taip pat siekiame iš gyventojų išgirstas refleksijas ir nuomones panaudoti atnaujinant Kauko alėjos infrastruktūrą“, – diskusijos tikslą pristatė Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.
Susitikimas su vietos bendruomene ir visais suinteresuotais miestiečiais vyko kavinėje „Kaukita“. Jame urbanistai apibendrino iki šiol vykusias diskusijas, o Kauno savivaldybės atstovai susirinkusiems pristatė technines ir paveldosaugines vietos galimybes.
Dar 2014 m. organizuotame susitikime kauniečiai kalbėjo apie ant Kauko laiptų mėgstančius rinktis asocialius asmenis, nuolat čia besikaupiančias šiukšles, saugumo, ypač tamsiu paros metu, trūkumą. Kauko laiptai – viena mėgiamiausių plėšikų vietų, kuriuos, besislepiančius tarp medžių, sunku pastebėti, o policijai – sučiupti.
„Prieš keletą metų susitikę su Žaliakalnio bendruomene ir besidominčiais Kauko alėjos ateitimi kauniečiais išklausėme jų pastabas ir pasiūlymus, juos užfiksavome“, – teigė urbanistas Martynas Marozas.
Šįkart bandyta idėjas susisteminti.
Pateikė gausybę idėjų
Pastarąsias savaites Kauno savivaldybės internetinėje svetainėje kauniečiai buvo kviečiami siūlyti idėjas, kaip būtų galima sutvarkyti išskirtinę vietą. Dalis miestiečių akcentavo Kauko laiptų ir baseino apšvietimo svarbą.
Dar viena kauniečių idėja – nudažyti laiptų turėklus ir ant jų įkurdinti metalines skulptūrėles. Dviratininkai bei mamos prašė atkreipti dėmesį į estakados ar nuvažiavimo, vežimėlių užvežimo tako įrengimo galimybę. Nes šiuo metu neįgaliųjų ar mažus vaikučius turinčių Žaliakalnio gyventojų susisiekimas su centru įmanomas tik funikulieriaus pagalba.
Prašyta įrengti ir žaidimų aikštelę vaikams.
„Daug išsakytų idėjų iš tiesų yra racionalios ir logiškos, bet svarbiausia neperkrauti šios vietos, išsaugant jos charakterį ir neužkertant kelio įvairioms iniciatyvoms ateityje“, – teigė urbanistas Vytautas Buinevičius.
Anot vienų miestiečių, Kauko alėjos erdvėse galėtų vykti jaunimo kadaise pradėtas festivalis „Be stogo“, įvairūs koncertai, kultūriniai renginiai, rankdarbių prekyba ir panašios veiklos. Kauniečiai taip pat pageidauja palikti kiek įmanoma daugiau autentikos, atkreipiant dėmesį į laiptus supančią augaliją, jos puoselėjimą. Kiti prieštaravo, ir pasisakė, kad tai turėtų būti ramybės oazė, pasivaikščiojimų vieta, – jokių renginių nereikia.
Reikia baseino ar ne?
Labiausiai nesutariama dėl to, naikinti baseiną ar jį atkurti. Ir kokį jį tuomet atkurti. Mąstoma jį sumažinti, taip paliekant svarbų iš praeities vandens motyvą.
Gyventojai siūlo sukurti lengvai čiurlenantį, tekantį 10 cm gylio upeliuką, kuris užimtų tik dalį dabartinio baseino ploto. Vandenį galima būtų apšviesti.
Kita dalis baseino virstų vieša erdve.
Reikia išsaugoti ir skulptūrą, su kuria užaugo ne viena karta. Galbūt būtų galimybė įkurti geriamo vandens šaltinius.
Gyventojai siūlo sukurti lengvai čiurlenantį, tekantį 10 cm gylio upeliuką, kuris užimtų tik dalį dabartinio baseino ploto.
Siūloma praretinti medžius, bent jau iš vienos pusės, kad atsirastų daugiau šviesos, sukurti erdves kultūriniams renginiams, sportui, jaunimui, vaikams. Tačiau žaidimų aikštelė neturėtų būti tradicinė – plastmasinė. Svarbiausia išlaikyti galimybę mažiesiems žiemą čiuožinėti su rogutėmis nuo šlaito.
„Jei pjausit medžius, pagalvokit, ką darysit su styrančiais elektros laidais. Atrodys baisiai. Reiktų juos kišti po žeme“, – pastebėjimą pateikė vienas kaunietis.
Daug lūkesčių, bet mažai vietos. Miestiečiai tvirtino, jog visko, ko norisi, „nesukiši“. Svarbiausia, kad čia būtų jauku leisti laiką šeimoms. Galbūt reikėtų įrengti informacinius stendus apie žymius žmones, kurie čia gyveno.
Galvojama ir apie lauko kavinės įkūrimą, kurioje būtų galima prisėsti išgerti kavos. Reiktų erdvėje ir daugiau suoliukų.
Taip pat svarstoma amfiteatro įkūrimo galimybė. Juk ne vienas muzikantas ateina pagroti kokiu instrumentu. Galima vasarą būtų organizuoti kiną po atviru dangumi.
Galioja apribojimai
Paveldosaugininkas Saulius Rimas priminė, jog Kauko laiptai – kultūrinis draustinis, savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė. Tad tvarkant juos, galioja tam tikri apribojimai. Didžiausias nerimas – dėl želdinių, kurių daugelis yra saugotini. Nors tarpukariu medžių čia iš viso nebuvo.
Pasak jo, įmanomos trys kryptis, kuriomis galima eiti. Pirma, sutvarkyti, kas yra dabar, be didelių intervencijų. Tačiau visuomenė nori pokyčių. Antras kelias – grįžimas prie tarpukarinio vaizdo, atkurti baseiną. Bet ar jis atitiktų nūdienos poreikius? Trečia galimybė – kažko atsisakyti ir kažką naują įrengti.
3000 eurai – tiek šiuo metu per metus Kauno miesto savivaldybei atsieina Kauko laiptų priežiūra.
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patikino, jog tvarkant Kauko laiptus reiks išlaikyti balansą tarp vietos bendruomenės interesų, Kauko laiptų - kaip komunikacijos tarp dviejų miesto rajonų darinio bei aplinkinių rajonų gyventojų traukos centro.
„Projektavimo užduotį parengsim, o „Kauno plano“ projektuotojai įgyvendins. Reiktų pagalvoti ir apie eksploaticinius dalykus, išlaidas. Nes tokie objektai dažniausiai finansinės naudos neduoda“, – pabrėžė A.Pakalniškis.
3000 eurai – tiek šiuo metu per metus Kauno miesto savivaldybei atsieina Kauko laiptų priežiūra.
Pristatytas būsimas darbų procesas
Projekto įgyvendinimui – Kauko laiptų ir baseino sutvarkymui – numatyta skirti 800 tūkst. eurų .
Šiuo metu rengiama projektavimo užduotis. „Kauno planas“ parengs projektinius pasiūlymus rudenį ir juos vėl pristatys visuomenei. Žadama įtraukti jos pasiūlymus. Tuomet bus rengiamas techninius projektas.
Darbai bus pradėti 2017 m. pavasarį.
Veikė gražuolis baseinas
1936 metais pastatyti inžinieriaus Felikso Vizbaro suplanuoti Kauko laiptai sujungė du miesto rajonus – Žaliakalnį su Naujamiesčiu. O trijų lygių baseinas su fontanu, kurio vandens srovė galėjo pakilti net iki 6 metrų aukščio buvo viena žinomiausių Kauno rekreacijos vietų.
Po Kauko laiptais buvo įrengta ir kanalizacijos bei vandentiekio sistema.
„Su kokia didžiule meile buvo statomi šie laiptai. Dėl to tiek ir atlaikė metų. O dabar niekas nestatoma su meile. Trūksta jos“, – teigė viena kaunietė.
Miestiečiai išsakė viltį, kad kada nors bus galima vėl kviesti draugus susitikti „prie baseino“. Juk daugelyje Europos miestų yra įsišaknijusi tradicija susimatyti prie fontano. O čia fontaną pakeistų baseinas.
