Po to, kai miesto valdžia paskelbė, kad Žemųjų Šančių Nemuno pakrantėje bus tiesiamas kelias, Kaune pasipylė protestai. 15min primena, kad sprendimui besipriešinantys gyventojai dar pavasarį paupyje esančiame dviračių take susibūrė į gyvą grandinę, išradingais plakatais ne kartą mojavo savivaldybės prieigose, o visai neseniai, liepos pabaigoje, surengė eitynes už demokratiją. Panašu, kad šančiškiai išjudino ir kitus – gegužės 14 dieną viešai paskelbtą Darnaus bendruomenių miesto įgyvendinimo deklaraciją jau pasirašė 18 Kauno plėtra susirūpinusių bendruomenių.
Į baidarių žygį ketvirtadienio rytą, apsiginklavę plakatais ir popieriniu V.Matijošaičio modeliu, atskubėjo Šančių, Panemunės, Aleksoto, Centro, Lampėdžių ir kitų bendruomenių atstovai. Kelionę prie Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės pradėję miestiečiai simboliškai stabtelėjo prie pastaruoju metu spaudoje linksniuojamos Vičiūnų vandenvietės, vėliau trumpam išsilaipino Šančių pliaže, o galiausiai pasiekė Lampėdžius.
Palaikymą bendruomenėms išreiškė ir Kauno miesto tarybos narė, konservatorė Jurgita Šiugždinienė: „Džiaugiuosi, kad Kauno bendruomenės yra aktyvios. Tai yra pozityvus ženklas rodantis, kad jos gali ne tik kritikuoti tam tikrus valdžios veiksmus, bet ir prisidėti prie gerų darbų įgyvendinimo. Manau, kad tai, jog Lietuvoje randasi tokių stiprių bendruomenių, yra geras ženklas. Tikiu, kad tai duos gerų rezultatų.“
Vis dėlto, politikės teigimu, kokybiškas bendravimas reikalauja abipusio noro, todėl apmaudu, kad miesto valdžia iki šiol neužmezgė kontakto su bendruomenėmis.
Organizatoriai paaiškino siekiantys atkreipti dėmesį į tai, kad Kaune grubiai pažeidinėjama Orhuso (Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) konvencija. 1998 metais Danijoje patvirtinta tarptautinė sutartis valstybes įpareigoja rinkti ir platinti informaciją apie aplinką, padaryti ją laisvai prieinamą visuomenei, skelbti apie su aplinka susijusių sprendimų priėmimą ir leisti svarstyme dalyvauti visiems norintiems bei užtikrinti teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Lietuvoje konvencija ratifikuota 2001 metais.
Pasak žygio organizatorių, nepaisant to, kad ES ir jos valstybės narės yra visiškai įsipareigojusios laikytis konvencijos ir siekti jos tikslų, Kauno miesto plėtros atvejai, palaiminti miesto valdininkų, šiurkščiai pažeidinėja įstatymą.
„Kauno visuomenė skaudžiai patiria neigiamus savo gyvenamosios aplinkos pokyčius, kurie vyksta be jos žinios ir nepaisant jos nuomonės. Tai rodo Lampėdžiuose esančio draustinio teritorijos sumažinimo, Vičiūnų vandenvietės zonos mažinimo, Šančių rekreacinės skvero zonos sumažinimo Nemuno krantinėje ir kt. atvejai“, – dėstoma akciją iniciavusios Žemųjų Šančių bendruomenės pranešime spaudai.
„Dabar plaukėme Nemunu, nes Nemunas mus vienija. Pagrindinė akcijos idėja – ekologija, demokratija ir pamatiniai dalykai, kurie nesvetimi žmogaus prigimčiai, bet stipriai pamiršti valdžios žmonių. Norime atkreipti dėmesį į Orhuso konvenciją, kuri garantuoja gyventojų teisę dalyvauti miesto plėtros procesuose ir kurios Kaune nėra paisoma. Tai yra dar viena akcija, kuria siekiame atkreipti dėmesį į mieste pažeidžiamus įstatymus“, – sakė aktyvi šančiškė Elena Vanagaitė.
Norime ne paradinio susitikimo, o bendradarbiavimo su žmonėmis, kurie priima sprendimus.
15min pašnekovė atviravo, kad nors tai nėra pirma panaši akcija, miesto valdžia iki šiol neparodė noro bendradarbiauti: „Ponia R.Šnapštienė, kuomet įteikėme deklaraciją, žadėjo su mumis susitikti, bet to taip ir nesulaukėme. Mes norime susitikti darbo grupėse ir aptarti susiklosčiusias problemas, aptarti ne taip, kad būtų tik išklausyta ir viskas, mes norime sprendimų: kaip padaryti, kad bendruomenė galėtų dalyvauti miesto plėtros procesuose, kad galėtų prisijungti ir formuoti normalų miestą, o ne miestą automobiliams. Norime ne paradinio susitikimo, o bendradarbiavimo su žmonėmis, kurie priima sprendimus.“
