„Stebėdami ilgus metus trunkantį AB Lietuvos paštas neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą – 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133).
Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą.
Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms.
Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities.
Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
RAGINAME ir PRAŠOME AB Lietuvos paštą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“, – rašoma peticijoje.
Visuomenės akiratyje Kauno centrinio pašto pastatas šiuo metu atsidūrė dėl vandentiekio avarijos.
Kaip socialiniame tinkle rašė programos „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, tai – nedovanotinas bendrovės Lietuvos paštas aplaidumas.
„Susprogę radiatoriai prieš savaitę. O šiandien – viso stiprumo srove tikrinimas, kur leidžia vanduo. Kadangi tarpukario architektūros vamzdynas paslėptas sienose, tai vamzdžiai dėl spaudimo sienose ir sprogo atitinkamai prie minus 10.
Akivaizdu, pastatas visą žiemą liks nešildomas, vanduo sienose plėsis ir trauksis pagal minuso-pliuso režimą, pastatas dar labiau nuvertės ir jo būsimas remontas dar labiau išbrangs. Kiek galima? Kaip gali valstybė šitaip elgtis su visuomenei priklausančiu turtu? Tuo metu, kai kultūros bendruomenei trūksta patalpų ir yra parengtas ne vienas šio pastato įveiklinimo planas – jį pūdyti ir griauti akyse yra nebetoleruotina.
Prisidėjau kuriant peticiją. Bet vien ja baigtis ši istorija negali. Šio pastato regeneracija turi tapti Lietuvos vyriausybės, Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus Lietuvos paštas, prioritetu. Apmaudu kauniečiams buvo prieš 6 metus, o šiandien tai nebepateisinama“, – rašė V.Vitkienė.
Klausimas dėl Kauno centrinio pašto išsaugojimo bei pastato pritaikymo kultūros reikmėms kyla toli gražu ne pirmą kartą.
Prieš metus kaunietis kompozitorius Giedrius Kuprevičius paskelbė iniciatyvą iš kauniečių surinkti 1,6 mln. eurų ir „išsipirkti“ istorinį Kauno pašto pastatą.
Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, bet ir gana prabangiu interjeru.
Tiesa, tada Lietuvos paštas teigė, jog pastatas iš viso nėra parduodamas, o tolesnius sprendimus tiek dėl Kauno centrinio pašto, tiek kitų NT objektų realizavimo rinkoje priims naujai suformuota Lietuvos pašto valdyba. Tačiau praėjus lygiai metams jokių naujienų, išskyrus sprogusius vamzdžius, visuomenei nebuvo pateikta.
Pats G.Kuprevičius tuometinės savo iniciatyvos ir situacijos šiandien komentuoti nenori.
„Kai negirdi, nematau prasmės. Kai vienas iš Kauno vadovų man pasakė, kad „jūsų idėjos įdomios, bet dabar mes valdžia“, tai tegul ir valdo. O kai ponia gatvėje lepteli „rašykit tas savo operas, bet netrukdykite mūsų merui dirbti“, pasirinkau operas. Manęs tokiame Kaune nėra. Su paštu tas pats – vadovai bendrauja taip, lyg mes būtume vaikėzai, mėnesių mėnesiais jokių sprendimų“, – 15min parašė G.Kuprevičius.
Pastatą buvo siūloma perimti ir Kauno miesto savivaldybei, tačiau tąsyk teigta, jog tai būtų pernelyg didelės investicijos, o pastatu rūpintis turi jo savininkas.
Šiuo metu Kauno centrinio pašto pastatas yra prastos būklės. Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir yra patekęs paraišką, o pašto pastatas – vienas iš įspūdingiausių šios architektūros pavyzdžių.
Strateginis planas dar rengiamas
– Netrukus po to, kai pašte trūko vamzdžiai, žiniasklaidoje buvo skelbta, kad strategija dėl Kauno centrinio pašto pastato išsaugojimo ir ateities bus paruošta per metus. Tačiau kokia apskritai yra Lietuvos pašto pozicija dėl šio pastato – parduoti, paveldo išsaugojimu rūpintis patiems, perduoti Savivaldybei? - 15min paklausė Aušros Kurtkutės, bendrovės „Lietuvos paštas“ Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovės.
– Vertiname situaciją. Strateginis planas dėl Lietuvos pašto valdomo nekilnojamo turto dar rengiamas, tad galutinio sprendimo dėl šio pastato pateikti kol kas negalime.
– Lygiai prieš metus, sausio mėnesį, Kaune buvo paskelbta iniciatyva, kad pastatą galėtų nupirkti patys kauniečiai, aukodami pinigus. Tada paštas teigė, jog pastatas nėra parduodamas, o „tolesnius sprendimus tiek dėl Kauno centrinio pašto, tiek kitų NT objektų realizavimo rinkoje priims naujai suformuota Lietuvos pašto valdyba“. Kas buvo padaryta per šiuos metus, kalbant apie centrinį Kauno paštą ir žinant, jog tai – vienas iš įspūdingiausių modernizmo architektūros pavyzdžių?
– Kauno centrinio pašto pastatas eksploatuojamas laikantis visų paveldosaugos reikalavimų, nuolat bendradarbiaujame su specialistais, kurie atlieka būtinus remonto ir pastato priežiūros darbus.
Praėjusią savaitę pastate įvykusi vandentiekio sistemos avarija įvyko dėl buvusių rangovų atlikto nekokybiško darbo, todėl šiuo metu vertiname patirtus nuostolius ir teiksime jiems pretenziją dėl žalos atlyginimo.
