15min kalbintos gyventojos pasakojo, kad Aukštųjų Šančių ir žymusis Žaliakalnio ąžuolynas anksčiau sudarė vieną miško masyvą, tačiau miestui augant medžiai buvo kertami ir susiformavo atskiri žalieji plotai. Pašnekovės atskleidė, kad šimtamečiuose galiūnuose įsikūrė visoje Europoje griežtai saugomas ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas niūriaspalvis auksavabalis ir itin retai sutinkamas purpurinis plokščiavabalis.
„Čia labai daug natūralios gamtos, kurioje verda gyvenimas, todėl kas žino, gal atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėtų, kad yra ir daugiau retų rūšių, kurias būtina saugoti“, – svarstė vardo paprašiusi neatskleisti pašnekovė.
Gyventojų teigimu, Auštuosiuose Šančiuose siūbuojantys galiūnai – tokie pat svarbūs kaip ir Kauno simboliu tapęs Žaliakalnio ąžuolynas.
Tai kodėl vieną parką griežtai saugome, o kitą pasmerkiame sunykti?
„Tai kodėl vieną parką griežtai saugome, o kitą pasmerkiame sunykti?“ – svarstė kaunietė.
Pokyčiai privertė sunerimti
Šančiškės priminė, kad ąžuolyno likimu susirūpino 2018 metais, kuomet „Kauno vandenys“ tvarkė seną vandentiekio magistralę. Pasak jų, sunkiasvorė technika išvažinėjo teritoriją, o ratų vėžės matomos iki šiol.
„Štai čia buvo sausa, bet dėl neatsakingai atliktų darbų pradėjo kauptis vanduo ir vieta dabar primena pelkę“, – rodydama vieną ąžuolyno plotelį, paaiškino šančiškė.
15min kalbintos gyventojos teigė suprantančios, kad parką reikia tvarkyti, tačiau pabrėžė, kad tai turi būti daroma prižiūrint aplinkos apsaugos specialistams.
Dar viena gyventojoms susirūpinimą kelianti tema – parko sutvarkymo projektas, kurį Kauno savivaldybė paskelbė 2017 metais. Nors darbai nebuvo pradėti, o Aplinkos ministerijos sprendimu ąžuolynas neseniai įtrauktas į saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklą, pašnekovės nerimavo, kad miesto valdininkai savo ketinimų neatsisakys.
Manau, kad pati vieta reikalauja išskirtinių sprendimų, o ne tradicinio „disneilendo“.
„Kai sužinojome, kad bus įrengtas amfiteatras, laužavietės, apžvalgos aikštelės, lauko treniruokliai ir panašiai, nustebome, kad visai neplanuojama skirti dėmesio natūralios gamtos išsaugojimui. Ąžuolynas – tai ne vien medžiai, o visas kompleksas su šalia tekančiu Nemunu, unikaliais šlaitais, karių kapais ir senuoju piliakalniu, gyvūnais. Manau, kad pati vieta reikalauja išskirtinių sprendimų, o ne tradicinio disneilendo“, – nuomonę išdėstė pašnekovė.
Kita 15min kalbinta Šančių gyventoja teigė, kad nors rekonstrukcija nebuvo pradėta, parko pašonėje pernai vykdyti kiti grėsmingi darbai: „Buvo tvarkoma gatvė, tiesiamas dviračių takas, o šalia jo augę ąžuolai tiesiog užbetonuoti prie pat kamienų. Užuot ieškoję sprendimo, pasirinko lengviausią, bet brutaliausią būdą – kamienus užpylė žemėmis, nukapojo šaknis ir galiausiai užbetonavo.“
15min žiniomis, Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai darbus šalia saugotino želdinio – ąžuolo, nepatenkančio į miško paskirties žemę, vykdžiusiai bendrovei „Inti“ skyrė baudą. Aplinkos apsaugos departamento atstovai patvirtino: žala atlyginta.
„Saugomi ąžuolai auga ir kapinių teritorijoje, kurioje perlaidojami vokiečių kariai. Suprantama, juos reikia kažkur paguldyti, tačiau duobės kasamos ekskavatoriais ir pažeidžiamos šaknys. Šiems ąžuolams yra apie 200 metų, o didžiausią grėsmę kelia drėgmės balanso pokyčiai, žemės suslėgimas“, – 15min dėstė pašnekovė.
Visai neseniai gyventojus pasiekė dar viena žinia – šalia ąžuolyno, tarp Piliečių ir Užšilių gatvių, suformuoti nauji sklypai, o Aukštųjų Šančių naujakuriai jau griebėsi darbo – iškirto sklypuose augusius saugomus medžius.
Nejaugi taip lengva ranka, suprantant, kad auga saugomi medžiai, padalyti sklypai?
„Nejaugi taip lengva ranka, suprantant, kad auga saugomi medžiai, padalyti sklypai?“ – svarstė netoliese gyvenanti moteris.
Saugos kelis buveinių tipus
Vis dėlto, pašnekovės džiaugėsi, kad į situaciją sureagavo Aplinkos ministerija. Kiek anksčiau 15min kalbintas Aplinkos ministerijos patarėjas Tomas Tukačiauskas paaiškino, kad minimoje teritorijoje numatoma saugoti kelis Europos Bendrijos svarbos buveinių tipus: skroblynus, griovų ir šlaitų miškus bei niūriaspalvio auksavabalio buveinę.
Birželio 7 dieną ministerija paskelbė, kad į ekologinį saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktos 3 naujos vietovės: Žagarės dvaro parkas, Plinkšių apylinkės ir Aukštųjų Šančių ąžuolynas.
Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė, paklausta apie naujuose sklypuose vykdytus kirtimus, atskleidė, kad pranešimas apie šalinamus medžius gautas balandžio 23 d. Pasak jos, Kauno aplinkos apsaugos specialistai buvo nuvykę į nurodytą vietą ir nustatė, kad, remiantis pirminiais duomenimis, be leidimų buvo pašalinti 3 ąžuolai ir 2 liepos.
Artimiausiu metu pokyčių nebus
15min kalbinta Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė paaiškino, kad gyventojams nerimą sukėlę žemės sklypai suformuoti ne miško žemėje. Anot jos, sklypuose prie Užšilių ir Piliečių gatvių Aplinkos apsaugos skyrius leidimų medžiams kirsti nėra išdavęs.
„Miestas savo ruožtu buvo parengęs Šančių ąžuolyno infrastruktūros atnaujinimo projektą, tačiau Aplinkos ministro įsakymu Šančių ąžuolynas įtrauktas į reikšmingų teritorijų sąrašą (tai reiškia šiai teritorijai dabar taikomi griežtesni reikalavimai). Pokyčiai ąžuolyne artimiausiu metu nenumatomi“, – atskleidė ji.
Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigė, kad miško apsaugos zonų iš viso niekada nebuvo: „Vyriausybės nutarime 343 (1992 m. su pakeitimais) visada buvo nustatytos specialiosios sąlygos miško žemei naudoti, bet tos sąlygos taikomos tik pačiam miškui, o ne gretimoms teritorijoms.“
O kapinės, – paaiškino jis, – anksčiau turėjo sanitarinės apsaugos zonas, tačiau prieš keletą metų jos panaikintos Vyriausybės nutarimu.
Apie karių perlaidojimą 15min paklausė SĮ „Kapinių priežiūra“ vadovo Ričardo Čėsnos, tačiau šis paaiškino, kad teritorija, kurioje perlaidojami vokiečių kariai, neatlygintinai perduota Vokietijai, todėl savivaldybės įmonė nėra susijusi su vykdomais darbais.