Kauniečių palaikai amžinam poilsiui pastaruoju metu dažniausiai guldomi Ledos (Kauno r.) kapinėse, bet laisvų sklypų laidoti čia liko maždaug 500.
Specialistų teigimu, pagal kauniečių mirtingumo rodiklius tiek užtektų pusei metų. Kur mirusiuosius laidoti vėliau?
Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Evaldas Stankevičius pripažįsta, kad problema rimta, bet ne beviltiška. Jo teigimu, sumažinus kapinių sanitarinės apsaugos zonas nuo 300 iki 200 metrų, bus galima kiek išplėsti Petrašiūnų kapines, taip pat laisvų vietų ieškoma Seniavos kapinėse.
Teismų galo nematyti
Tačiau tai laikina išeitis: viltis rasti erdvią pomirtinės ramybės salą E.Stankevičius sieja su kolumbariumu, kuriame būtų laidojami sudeginti mirusiųjų pelenai. Kaip parodė apklausos, net ir senyvo amžiaus kauniečiai sutinka, kad jie ir artimieji po mirties būtų sudeginti.
Bet kol nėra krematoriumo, laidojimo vietų trūkumas kauniečiams išlieka skausminga problema. Milijonai litų buvo išleista Vainatrakio kapinių projektui, bet prireiks daug laiko, kol čia bus pradėtos kasti duobės.
Vyriausybei sumažinus numatytų kapinių plotą, apvilti liko sklypus viešosioms reikmėms norėję brangiai parduoti savininkai. Jie su Kauno savivaldybe bylinėjasi, o tokio pobūdžio teismai vyksta metus ir ilgiau.
Beje, Ledos kapinėse mirusieji laidojami tiesiog į vandenį: sovietiniais laikais čia plytėjo nusausinti laukai, vėliau drenažo sistema buvo pažeista. Miestas iš esmės sutvarkyti kapinių, vystyti infrastruktūros čia negali, nes žemė yra Kauno rajono nuosavybė.
Naujovę vertina atsargiai
Dar vienas galvosūkis kapinių prižiūrėtojams: kiek ilgai „Kauno švara“ lauks savivaldybės skolos už šiukšlių išvežimą iš kapinių?
Neseniai Kauno miesto ir rajono savivaldybės gavo laidojimo verslu užsiimančių bendrovių asociacijos siūlymą nemokamai pervežti mirusiuosius, laikyti juos 20 vietų turinčiuose specialiuose šaldytuvuose.
Tai palengvintų naštą Kauno morgui, kuriam katastrofiškai trūksta lėšų ir vietų ilgesnį laiką laikyti kūnus.
Tačiau „Kapinių priežiūros“ direktorius E.Stankevičius tokį pasiūlymą vertina atsargiai. „Visų pirma, nemokamų paslaugų nebūna. Verslininkai turbūt prašys lėšų iš savivaldybių. Antra, iškils teisinių keblumų. Jei neaiškiomis aplinkybėmis mirusiųjų kūnai bus laikomi privačioje teritorijoje, artimiesiems gali kilti abejonių dėl tyrimų patikimumo. Taip buvo, pavyzdžiui, Drąsiaus Kedžio atveju. Jo kūnas laikytas valstybiniame morge, bet neišvengta problemų, o jei mįslingai žuvęs žmogus pateks į privačias rankas, nesklandumų bus dar daugiau“, – būgštavo E.Stankevičius.