„Noriu pranešti apie niekšišką elgesį, ir ne šiaip kažkokių apkiautusių „kiauliukų“, bet, panašu, sportuojančių ir gamtą „mylinčių“ piliečių. Nors šitas medžių išpaišymas purškiamais dažais Kleboniškyje atsirado prieš pusmetį, niekas jokių veiksmų nesiėmė iki šiol. Ir keista, nes kai išpaišomos byrančios miesto sienos, tai daromas kriminalas ir gaudomi nusikaltėliai, o kai šitaip pažymi bent 40 medžių, atrodo, niekam netrukdo“, – problemos esmę pateikė kaunietis.
Pats nuvalė, kiek galėjo
Jis prisipažino mėgstantis Kleboniškio miško takais pasivaikščioti, tad dažnai randantis ant medžių prikabintų plastikinių ir metalinių kamštelių, ant šakų aprištų plastikinių juostų.
„Čia turbūt irgi sportuojančių ir gamtą „mylinčių“ piliečių trasos paženklinimai. Toks nuolatinis miško darkymas papramogauti norinčių žmonių (o kur dar mišką prižiūrinčių žmonių abejingumas!) yra tarsi simbolis to, kur mes gyvename ir dėl ko mūsų „išvytų“ piliečių kratosi vakariečių bendruomenės.
Dalį medžių nuvaliau pats, nes žinau, kad gerovė iš niekur neatsiranda ir niekur nepradingsta. Kitiems medžiams nuvalyti neturiu reikalingų įrankių. Kamštelius ir šiukšles aprenku kaskart apeidamas šią 2,5 kilometrų ilgio trasą, tačiau norisi pasidalinti, kokių žmonių esama, ir kad nebūtinai tai netvarkingi marozai ar traškučius kemšančios pupytės“, – teigė pilietiškas kaunietis.
Jis viliasi, kad atsiras žmonių, turinčių medžių apdirbimui skirtų įrankių, kurie ras laiko trumpai paplušėti miške – padovanos miško gyventojams švarius namus.
Didesnės žalos nedaro
15min miškininkų pasiteiravo, ar, jų nuomone, tokie trasų žymėjimai purškiamais dažais nekenkia medžiams. Pasak Mindaugo Petkevičiaus, laikinai einančio VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kauno regioninio padalinio viršininko pareigas, patekę ant žiauberio – mirusios žievės sluoksnio, dažai didesnės žalos (nebent estetinės) medžiui nepadaro.
„Šiuo atveju dažais pažymėtos stambios pušys, kurių stora žiauberis. Miškininkai taip pat naudoja medžiams ženklinti skirtus dažus, pvz., pažymėdami kirtimui ruošiamų plotų ribas. Per keletą metų, medžiui augant, atsinaujinant žievei, apmirštantys viršutiniai jos sluoksniai nubyra kartu su dažais. Todėl, manau, kad medžių gyvybinės funkcijos nebus sutrikdytos“, – tikino M.Petkevičius.
Jo teigimu, valyti tokius žymėjimus reikia labai atsargiai, kad nebūtų pažeista po žiauberiu esanti „gyva“ žievė. Specialisto patarimu, galima pamėginti atsargiai pašalinti dažus kartu su negyvu žiauberiu. O jei medžio žievė plona, geriau palaukti, kol dažai patys nubyrės medžio žievei storėjant.
„Cheminiai valikliai kenkia tiek medžiui, tiek ir jį supančiai aplinkai, todėl jų reikia vengti. Takų miškuose žymėjimams dažais leidimai neišduodami. Tais atvejais, kai organizacijos kreipiasi dėl renginio miške organizavimo, raštu informuojame, kad būtina laikytis lankymosi miške taisyklių reikalavimų, kuriose įtvirtinta nuostata, draudžianti lankytojams teršti ar šiukšlinti mišką“, – paklaustas, ar galima bet kam vykdyti tokius žymėjimus, atsakė Valstybinių miškų urėdijos atstovas.
Vien padangų atranda apie 150
Pasak jo, Kleboniškio miškas yra arčiausiai Kauno miesto esantis miškas, į kurį galima patekti ir pėsčiomis, todėl natūralu, kad jis gausiai lankomas. Pašnekovas apgailestauja, kad ne visi lankytojai moka ir supranta, kaip reikia elgtis miškuose ir po savęs palieka daug šiukšlių.
„Prišiukšlintus miško plotus valome visus metus. Vien tik visuotinių akcijų metu Kauno regione prirenkame kelias tonas šiukšlių ir išgabename iš miškų krūvas padangų. Tiesa, stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių dėka surenkamų miškuose išmetamų padangų kiekis mažėja, tačiau jų vis dar surenkame apie 150 vienetų“, – skaičius pateikė M.Petkevičius.