„Dabartinis įstaigos pavadinimas tapo per siauras, apibūdinant gimnazijos teikiamų paslaugų įvairovę, paskirtį ir specifiką. Gimnazija išsiplėtė ir ugdymo organizavimas rusų kalba tapo viena iš teikiamų švietimo paslaugų miesto ir apskrities bendruomenei“, – rašoma sprendimo projekte.
Pasak jo, Kauno tarptautinės gimnazijos pavadinimas „tiksliausiai apibūdintų gimnazijos tautinę ir ugdymo organizavimo įvairovę“.
Šiam siūlymui netrukus pritarė ir Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė.
Savivaldybės teigimu, mokykla vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bei Kauno apskrities mokinių, ugdomų rusų kalba, poreikius.
Jos duomenimis, gimnazijoje mokosi 1465 mokiniai 30 skirtingų tautybių. Tai – iš užsienio grįžę lietuviai, ukrainiečiai – tiek atvykę prieš karą, tiek pabėgėliai, vietiniai bei nuo režimo bėgantys rusai, taip pat pabėgėliai baltarusiai. Čia mokosi ir estai, latviai, kazachai, uzbekai, tadžikai, afganistaniečiai, venesueliečiai, filipiniečiai, meksikiečiai, JAV piliečiai, anglai, iraniečiai, rumunai, žydai (Izraelio piliečiai ir vietiniai), čečėnai, Moldovos piliečiai, totoriai, armėnai, azerbaidžaniečiai, gruzinai ir t. t.
Šiuo metu gimnazijoje mokosi 296 ukrainiečiai, iš jų 32 ikimokyklinukai. Trijose išlyginamosiose klasėse mokosi 30 vaikų, atvykusių į Lietuvą ir nekalbėjusių lietuviškai.
Pervadinti garsaus rusų poeto vardo gimnaziją nuspręsta, kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje savivaldybė ėmėsi peržiūrėti skulptūrų ir paminklų registrus bei atminimo lentų tekstus, vietovardžių pavadinimus, kurie gali būti susiję su Rusija, okupaciniu režimu ar tarybine ideologija.
