Vis dėlto šiemet projektas vėl buvo atsidūręs aklavietėje, nes taikos sutarčiai netikėtai nepritarė trečioji šalis savivaldybės bylose su žemės savininkais – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jos atstovai „Kauno dienai“ aiškino, esą savivaldybė pasiūliusi savininkams triskart didesnę sumą nei reali žemės vertė rinkoje. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio teigimu, neseniai NŽT persigalvojo.
D.Ratkelio teigimu, neliko jokių kliūčių įrengti tinkamą kapinėms infrastruktūrą, nes jau seniai parengti visi reikiami dokumentai. „Šių kapinių miestui užteks šimtui metų“, – sakė direktorius.
Taikos sutartyje numatyta 860 tūkst. litų kompensaciją pasidalys 7 savininkai. Bylose nedalyvavę dar 9 gyventojai, kurių sklypai patenka į 112 ha kapinių detaliojo plano teritoriją, liks be pinigų.
Pagal naujus reikalavimus kapinės negali būti didesnės nei 40 ha. Detalusis planas parengtas iki įstatymo pakeitimų, todėl jis yra teisėtas. Ateityje 112 ha teritorijoje bus galima steigti dar kelias kapines.
Apie naujų kapinių būtinybę miestui prabilta dar prieš 14 metų. Šiuo metu jau išnaudoti papildomai paskirti Karmėlavos kapinių plotai. Apie 80 proc. kauniečių laidojami šeimų kapavietėse, kiti – Ledos kapinėse, Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje. Ten vietos laidoti užteks maždaug pusmečiui. Be to, ten nėra nusausinimo sistemos, todėl lietingomis dienomis kapinės būna pažliugusios.a