Abiejų protrūkių infekcijos šaltinis – savo ūkyje išaugintos kiaulės mėsa ir jos gaminiai. Paskerdus kiaulę, skerdiena nebuvo tirta dėl trichineliozės. Tik tuomet, kai buvo užregistruotas pirmasis susirgimo trichinelioze atvejis, buvo atliktas mėsos likučių tyrimas. Jo rezultatai nedžiugina – aptikta kirmėlių.
Pasak KVSC specialistų, trichinelėmis užkrėsta skerdiena ir mėsos gaminiai buvo sudeginti, o žmonėms, valgiusiems užkrėstą mėsą, teks profilaktiškai vartoti vaistus nuo trichineliozės. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad šios ligos sukėlėjai – apvalios kirmėlės trichinelės, kurių dydis 1-4 mm, o užsikrėtimo šaltinis – įvairių gyvūnų mėsa. Gamtoje gyvūnai užsikrečia, suėsdami kitus gyvūnus bei jų lavonus, kurių raumenyse yra inkapsuliuotų trichinelių lervų. Žmogus užsikrečia, suvalgęs virtos, keptos, sūdytos ar rūkytos trichinelėmis užkrėstos mėsos. Kad užsikrėsti, pakanka suvalgyti 10 – 15 g užkrėstos mėsos.
Ligos požymiai dažniausiai išryškėja, praėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo (t.y., nuo trichinelėmis užkrėstos mėsos valgymo). Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė ligos eiga.
Charakteringas trichineliozės požymis yra raumenų skausmas, kuris gali būti toks intensyvus, kad žmogus negali apsiversti lovoje, pakelti ranką ar koją, sunku kalbėti, kramtyti maistą. Pirmomis susirgimo dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki 39-40 laipsnių ir karščiavimas gali tęstis 2-3 savaites.
Mėsoje tūnančių trichinelių praktiškai neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria aukštą temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą. Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti trichineliuotos mėsos. Taigi, niekuomet neverta pirkti mėsos iš atsitiktinių prekeivių. Reikėtų atsisakyti pagundos skanauti ir mėgautis dovanotomis mėsos gėrybėmis, jei nesate tikri, kad buvo atlikta mėsos veterinarinė ekspertizė.
KVSC vyriausioji specialistė Irina Bulsienė gyvulių augintojams primena, kad svarbi trichineliozės profilaktikos priemonė yra tinkamas auginamų kiaulių laikymas.
Būtina sutvarkyti teritoriją, kad kiaulės negalėtų ėsti graužikų ir kitų gyvūnų lavonų bei paukščių išmatų, neleisti graužikams pakliūti į žmonių gyvenamas patalpas, negalima šerti kiaulių medžioklės laimikių atliekomis ir švelniakailių žvėrelių skerdiena, kuri nebuvo tirta dėl trichineliozės.