14 tarybos narių prieš kurį laiką savivaldybės Apdovanojimų tarybai įteikė savo parašais patvirtintą siūlymą 58 metų architektą paskelbti Kauno garbės piliečiu. Minėtos tarybos nariai, taip pat svarstę ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno kandidatūrą, vis tik nutarė šį apdovanojimą skirti Nemuno saloje kylančios „Žalgirio“ arenos autoriui. Tiesa, galutinio sprendimo teisė dėl garbės piliečio vardo suteikimo priklauso miesto tarybai. Politikai šį klausimą svarstys ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu.
Apdovanojimų tarybos pirmininkas Algimantas Kurlavičius, paklaustas, ar nebuvo siūlymų prieš E.Miliūnui suteikiant garbės piliečio vardą palaukti, kol „Žalgirio“ arena bus baigta, paaiškino, jog tarybos nariai nutarė šio klausimo neatidėlioti kitiems metams.
„Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas vienam žmogui tik vieną kartą per metus. Praėjusiais metais šis titulas nebuvo suteiktas niekam. Šįmet nutarėme suteikti ir išrinkome šitą kandidatūrą“, – teigė A.Kurlavičius.
Nors svarbiausiu E.Miliūno pasiekimu yra laikoma „Žalgirio“ arena, architekto darbų sąraše nestinga garsių projektų.
Garbės piliečių sąraše – 22 pavardės
Nuo 1991 m. pradžios Kauno garbės piliečiais buvo paskelbti šie nusipelnę žmonės:
Juozas Urbšys, Viktoras Kuprevičius, Vytautas Landsbergis–Žemkalnis, Mykolas Žilinskas, Vincentas Sladkevičius, Vytautas Landsbergis, Stasys Lozoraitis, Sigitas Tamkevičius, Bernardas Brazdžionis, Algirdas Šocikas, Arvydas Sabonis, Eduardas (Edvardas) Viskanta, Liudas Dambrauskas, Ričardas Mikutavičius, Juozas Grušas, Vladas Garastas, Rimantas Ruzas, Rūta Staliliūnaitė, Juozas Blužas, Aleksandras Kwasnewskis, Valdas Adamkus ir Petras Bingelis.