Vos atvėrus „Arkos“ bendruomenės namų duris pasigirdo juokas – atvykome įpusėjus rytinei mankštai. Viskas čia spinduliuoja namų jaukumu: linksmi balsai, šūsnis šlepečių, piešiniai, nuotraukos, iš virtuvės sklindantis gaminamo maisto kvapas. Jausmas toks, lyg užsukus pas seną draugą. Kiek vėliau bendruomenės vadovas G.Malinauskas paaiškino, kaip svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje kiekvienas turintis negalią galėtų atsiskleisti.
Visuomenė neįgaliuosius nuvertina
Pasibaigus rytinei mankštai bičiulė Reda 15min papasakojo, kaip atrodo įprasta diena „Arkoje“: „Visų pirma atvažiuojam, nusiplaunam rankas, pasidarom arbatos, bendraujam“. Klausantis pašnekovės žvilgsnis nukrypo į kambario gilumoje įrengtą koplytėlę. Mergina paaiškino, kad malda čia vyksta gestų kalba, kad ir nekalbantys galėtų prisijungti.
Baigus maldą pasidalijama darbais. Vieni ruošia pietus, kiti – gamina žvakes, muilą, keramikos ar kitus dirbinius. Tikriausiai ne vienas kaunietis matė gatvėmis riedantį seną žalią mikroautobusą, papuoštą „Arkos“ simboliu – laivelyje sėdinčia trijule.
15min lankantis bendruomenės namuose, dalis bičiulių juo išriedėjo į įmonę, kurioje tvarko aplinką, kasa sniegą. Vadovas džiaugėsi, kad geranoriškų Kauno, Danijos ir Čikagos lietuvių „Rotary“ klubų geros valios žmonių dėka, bendruomenė gavo kasdienybę palengvinsiantį naują automobilį.
„Mūsų bičiuliai dažnai turi didelę negalią – tegali dirbti 20 procentų arba visai negali. Kai žmogui užlipdome tokią etiketę, tai kas norės juos įdarbinti? Tai sukuria mitą, lyg jie yra nurašyti. Mes suprantame, kad jie turi specialių poreikių, bet visų pirma tai žmonės ir aplinka turėtų prisitaikyti, o tada pažiūrėkime, ar jie tikrai negali dirbti“, – svarstė „Arkos“ bendruomenės vadovas G.Malinauskas.
Atsiskleidžia bendruomenėje
G.Malinauskas – socialinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius bei „Arkos“ bendruomenės Lietuvoje įkūrėjas bei vadovas. 15min jis paaiškino, kad Kauno savarankiško gyvenimo namai yra tarptautinės „Arkos“ federacijos dalis.
Pirmą kartą tokią bendruomenę 1964 metais Prancūzijoje įkūrė Žanas Vanjė. Pašnekovas pastebėjo, kad prieš 55 metus tokia idėja skambėjo beprotiškai.
Paprašytas papasakoti bendruomenės įsikūrimo Lietuvoje istoriją G.Malinauskas teigė, kad idėja padėti negalią turintiems žmonėms kirbėjo seniai. Iš pradžių, kartą per savaitę vykdavo savanoriški susitikimai. Kiek vėliau, augančiai bendruomenei namus suteikė jėzuitai.
Įdomu tai, kad anksčiau Pienių gatvėje esančiame name su šeima gyveno bene garsiausia Lietuvos daržininkė Marija Baranauskienė. Gerai paieškoję, jos knygų, veikiausiai, surasite mamos ar senelės bibliotekoje. Siekdami pagerbti jos atminimą, bičiuliai ir šiandien sode augina daržoves.
„2013 metais pradėjome bendrauti su tarptautine „Arka“, kuri 2015 mums suteikė bendruomenės vardą. Šiuo metu užsiėmimus lanko 25 bičiuliai. 6 iš jų atvyksta iš institucijos, kiti – iš šeimų. Name su asistente nuolat gyvena viena mergina, bet savaitgaliais atvyksta dar keli. „Arkos“ mintis – maža bendruomenė, kurioje bičiuliams padeda asistentai.
Dažnai būna nelengva, nes kiekvienas ateina į tą mini bendruomenę su savo kančios istorija. Kai kurie vaikystėje patyrė smurtą, nepripažinimą. Kartais matai, kad negalią paveikė gyvenimo sunkumai ir pagalbos trūkumas. Būdami čia, saugioje aplinkoje, jie pradeda skleistis“, – pasakojo G.Malinauskas.
„Kitokie žmonės priverčia susimąstyti, įkvepia solidarizuotis ir būti kartu. Nuo pradžių bijojome, kad tai netaptų vien tik užimtumo centru. Kas norėtų ilgą laiką gyventi ligoninėje? Kiek nedaug reikia – šeimyniškos aplinkos“, – svarstė „Arkos“ bendruomenės vadovas.
Mums besikalbant iš virtuvės pasklido gaminamo maisto kvapas. G.Malinauskas paaiškino: asistentės padedami bičiuliai ruošia pietus. Kauno „Arkos“ bendruomenės sėkmės paslaptis – lygiavertis bendravimas, kuomet darbuotojai įsijungia į veiklą.
Visuomenė turi keistis
„Ar visuomenėje yra vietos neįgaliesiems? Įvyko nemažas šuolis, lyginant su prieš 20 metų buvusia situacija. Vis dėlto, Lietuvoje dar yra kur padirbėti. Būna, kad užsienyje apsilankę žmonės stebisi, jog ten žmonės su negalia tarytum yra visur. Mes turime suprasti, kad bičiuliai yra visuomenės dalis. Visuomenė turi keistis, o socialinis jautrumas turėtų būti kiekvienos įmonės natūrali strategija. Lietuva 2006 metais ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją. Pagrindinė jos mintis teigia, kad ne žmonės su negalia turi prisitaikyti, o visuomenė.
Turime būti atviresni – priimti žmogų nesivadovaujant mitais ar klaidingais įsitikinimais. Visuomenėje pilna nepagrįstų baimių, kad žmogus su negalia yra pavojingas, bet pažvelgus į statistiką akivaizdu, kad nusikaltimus daro tikrai ne intelekto negalią turintys žmonės“, – 15min paaiškino G.Malinauskas.
Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kuriose dar taikomas pilno neveiksnumo principas. Neveiksniu pripažintas asmuo, – dėstė jis, – nieko negali spręsti pats, netenka teisės į asmenybę. G.Malinauskas paaiškino, kad tokia praktika dažnesnė postsovietinėse šalyse, tuo tarpu kitur – vyrauja supratimas, kad žmogus gali būti neveiksnus tam tikrose srityse, pavyzdžiui, finansų.
Tam tikra prasme, visuomenėje ši tema yra tabu, tarytum neįgalieji yra belyčiai. Taip nėra, jie turi savo lytį ir yra tokie pat žmonės.
„Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengia lytinis neįgaliųjų ugdymas. Tam tikra prasme, visuomenėje ši tema yra tabu, tarytum neįgalieji yra belyčiai. Taip nėra, jie turi savo lytį ir yra tokie pat žmonės. Pastebime, kad kuo žmogus savarankiškesnis, tuo labiau nori šeimos. Kai kuriuos gąsdina mintis, kad intelekto negalią turintys asmenys gali susilaukti vaikų. Visų pirma, ne visi to nori. Nei draudimas nei perdėtas skatinimas nėra gerai. Jeigu bičiulis yra savarankiškas, susiranda darbą ir pilnai save išlaiko, tai kas gali trukdyti sukurti šeimą?“, – svarstė pašnekovas.
G.Malinausko žodžiais tariant, bendruomenė yra kantrybės mokykla. 15min jis atskleidė, kad sunkiausia šioje veikloje – administraciniai rūpesčiai.
„Kas motyvuoja? Bičiuliai. Jie yra mano širdies gydytojai. Jie iš mūsų gauna savarankiškumo, bendravimo pamokas, o mes – pradedame vertinti paprastus dalykus. Čia pabuvus apsiverčia vertybių sistema, išmoksti džiaugtis paprastu gyvenimu. Bičiuliams esu dėkingas už gyvenimo mokyklą. Jie padeda priimti save tokį, koks esi“, – 15min atsakė jis.
