Kovą prieš dvoką Palemono gyventojai tikina pradėję anksčiau nei Ramučių atstovai. Valdininkus jie informavo ne tik apie tai, kad siaubingai smirda, bet ir dėl to, jog kažkoks skystis Kauno MBA teritorijoje iš sandėlių per grindinį teka į pievas.
Langų neįmanoma atsidaryti, paskutines savaites gyvename lyg Lapių sąvartyne, – guodėsi palemoniečiai.
„Vakarais nuo jūsų atliekų tvarkymo įmonės sklinda nepakeliama smarvė. Nuo tarsi gendančios mėsos kvapo, čia dar švelniai pasakyta, žmones net pykina, skauda galvas. Langų neįmanoma atsidaryti, paskutines savaites gyvename lyg Lapių sąvartyne. Kvapas jaučiamas ir dieną, tačiau jis silpnesnis, įmanoma dar pakęsti, bet po 21 val.... Baisu!
Prašome išnagrinėti šią problemą ir, jei reikia, įdėti papildomus filtrus. Mes ne prieš šiukšlių rūšiavimą ir perdirbimą, mes prieš tokį rūšiavimą, kuomet vienur tvarkydami, kitur nuodijame. Dėl šios problemos net renkame parašus“, – tokį laišką palemoniečiai nusiuntė ir VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (Kauno RATC).
Šio centro projektų vadovė Ingrida Valavičienė atsakė į šį paklausimą, detaliai išdėstydama visą atliekų Kauno MBA apdorojimo procesą.
Vartus laiko uždarus
Pasak I.Valavičienės, vertinant technologinį procesą nustatyta, kad galimi kvapų šaltiniai yra Kauno MBA priėmimo zona (šiukšliavežių atvežamų ir išpilamų mišrių komunalinių atliekų zona) arba biologinio apdorojimo pastatas, kuriame biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos (įskaitant biofiltrą).
„Pažymėtina, kad atliekų iškrovimo ir laikino saugojimo zona įrengta uždaroje patalpoje su ištraukiamąja ventiliacija bei įvažiavimo vartais, apsaugančiais nuo nepageidaujamų kvapų iš atliekų iškrovimo bei laikino saugojimo patalpos. Įvažiavimo vartai gali būti pradaryti tik transporto judėjimo metu.
Siekiant sumažinti kvapų iš atliekų iškrovimo ir laikino saugojimo zonos patekimo į aplinką riziką, Kauno RATC direktorius birželio 27 d. įsakymu papildomai nurodė darbuotojams visos gamyklos vartus (duris) laikyti uždarus, patalpų vėdinimui naudojant tam įrengtą ventiliavimo sistemą“, – patikino I.Valavičienė.
Kauno RATC atstovės teigimu, analizuojant galimybę, kad į aplinką patenka kompostuojamų atliekų kvapas iš biologinio apdorojimo patalpų, buvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros, siekiant įsigyti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą (matuojamas amoniako kiekis darbo aplinkoje). Matavimai turėjo būti atlikti iki liepos 15 d., tačiau rezultatų trečiadienį dar nesulaukta. Tyrimo metu buvo įvertinta oro kokybė pačioje biologinio apdorojimo zonoje.
Smarvės neturėtų būti
I.Valavičienė atskleidė sudėtingą procesą, kaip susidaro galutinis jo produktas – blogas kvapas.
Pasak jos, iš biologinio apdorojimo pastato surinktas užterštas oras nukreipiamas į valymo įrenginius. Skruberyje (dujų valymo įrenginyje) oras valomas purškiant į jį sieros rūgšties tirpalą. Sieros rūgšties padavimas yra automatizuotas ir reguliuojamas pagal skruberyje cirkuliuojančio tirpalo pH.
Sieros rūgšties tirpalas reaguoja su dujiniais teršalais (amoniaku) ir susidaro amonio sulfatas, kuris kaupiamas dviejose 10 kubinių metrų tūrio talpose. Amonio sulfatas yra viena populiariausių trąšų žemės ūkyje.
Chemiškai išvalytas oras nukreipiamas į biofiltrą. Jį sudaro betoninis baseinas, kuris yra suskirstytas zonomis. Biofiltro pagrindas įrengtas su įdubomis filtrato surinkimui (filtratas grąžinamas į kompostavimo procesą).
Užterštas oras patenka į oro ventiliacijos sistemą (biofiltras įrengtas su dvigubomis grindimis), stumiamas į biofiltrą žemyn einančia srove (t.y. tiekiamas į apatinę biofiltro zoną) ir tada kyla į viršų tolygiai pasiskirstydamas ir praeidamas biofiltracinės medžiagos sluoksnį.
Biofiltro užpildymo medžiaga – medienos skiedrų mišinys (sluoksnio storis – apie 1,7 m).
„Informuojame, kad Kauno RATC deda ir dės visas pastangas kontroliuoti kvapų sklidimą įmonės teritorijoje ir už jos ribų“, – patikino Kauno RATC atstovė.
Purškiamas probiotikų tirpalas padeda
Tai, kad įmonė daro viską ką gali spręsdama problemą, patvirtino ir trečiadienį pakalbintas Kauno MBA vadovas K.Balčiūnas.
„Kai gamykla visu pajėgumu pradėjo veikti šių metų sausį, nebuvome numatę, jog gali kilti tokių problemų. Mums patiems jos – staigmena. Kol nepakilo oro temperatūra, nežinojome, jog susidursime su tokiais sunkumais.
Štai žiemą buvo iškilusių kitokių problemų – užšalo gamyklos vartai. Bet kam tai rūpi? Temperatūra viduje – pliusinė, lauke – minusinė, tai ir užšalo. Tokių vartų Lietuvoje iki tol nebuvo, nežinojom, kaip elgtis. O užsienyje dirbantys kolegos nesusiduria su žiemomis – nebuvo kas patartų“, – teigė K.Balčiūnas.
Įmonė siekia, jog nebeliktų nė vieno asmens, kuris skųstųsi smarve. Iki šiol sulaukta beveik šimto skundų. Tikimasi, jog problemos bus išspręstos per mėnesį.
Pasak jo, įmonė siekia, jog nebeliktų nė vieno asmens, kuris skųstųsi smarve. Iki šiol sulaukta beveik šimto skundų. Tikimasi, jog problemos bus išspręstos per mėnesį.
„Antrą dieną rankiniu būdu purškiame ant atliekų probiotikus. Per valandą sunaudojama apie 50 litrų tirpalo. Šiuo metu ieškome įmonės, kuri galėtų šį procesą automatizuoti. Tariamės su specialistais. Automatiniai purškikliai galės veikti, kol temperatūra nenukris žemiau 5 laipsnių. Norime tuos kvapus sumažinti iki minimumo. Jau dabar jaučiame teigiamus rezultatus. Nors su tais kvapais labai jau subjektyvu“, – patikino Kauno MBA vadovas.
Purškimo procesas per dieną trunka 10 valandų. Paklaustas, kiek šios problemos sprendimas atsieis papildomų išlaidų įmonei, K.Balčiūnas patikino, kol kas dar nežinantis. Litras tirpalo kainuoja apie 10 eurų. Dėl purkštukų sistemos vis dar deramasi.
Skundai – papildimas stimulas dirbti
O kaip patys Kauno MBA darbuotojai iškenčia smarvę?
„Dirba penki asmenys. Pripratę jie prie kvapų. Turime gyventojų už pat gamyklos tvoros, tačiau jie tokių didelių pretenzijų dėl dvoko nereiškia kaip tie, kurie gyvena kelių kilometrų atstumu nuo mūsų – Ramučiuose.
Kodėl smarvė labiau jaučiama naktį? Todėl, kad tuomet paduodamas oras, kad atvėsintų atliekų masę. Į lauką turėtų patekti išvalytas oras, tačiau, deja, ne visad taip būna“, – paaiškino pašnekovas.
Paklaustas, kokį į pievas tekantį skystį palemoniečiai galėjo matyti, jis atsakė, jog tai tikriausiai – biofiltre susidarantis vandens garų kondensatas, nubėgantis į surinkimo šulinį.
Kitose Lietuvos vietose dvoko problemų nekyla, nes centrai pastatyti prie jau egzistuojančių sąvartynų. Aplinkiniai žmonės jau būna pripratę prie smarvės.
„Kitose Lietuvos vietose dvoko problemų nekyla, nes centrai pastatyti prie jau egzistuojančių sąvartynų. Aplinkiniai žmonės jau būna pripratę prie smarvės ir galvoja, jog ji sklinda nuo sąvartyno. Mes Lapėse centro statyti negalėjome – ten draustinis, o ir kaštai būtų buvę didesni“, – paaiškino K.Balčiūnas.
Jis pasidžiaugė, jog gamyklos dėka į sąvartyną atkeliauja tik pusė kiekio tų atliekų, kurios atvežamos apdorojimui.
„Man visi šie skundai, problemos – tai papildomas stimulas dirbti geriau. Signalas reaguoti greitai. Nors, prisipažinsiu, nekaip jautiesi, kai pusę dviejų nakties besiskundžiantieji ima skambinti“, – teigė Kauno MBA vadovas.
