Biudžetą kritikuojantys dėl neva sumažėjusio finansavimo kultūrai ir sportui, opozicijos atstovai neabejoja, kad vasario 23 d. biudžetas bus patvirtintas, nes pozicija turi tam pakankamai balsų.
Deficitas – 53,5 mln. litų
Kaip skelbiama, šių metų miesto biudžeto projekte numatyta 682,1 mln. litų pajamų ir 735,6 mln. litų asignavimų. Biudžeto deficitas sieks 53,5 mln. litų. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, susidariusį skirtumą sudaro savivaldybės skolintos lėšos investicijų projektams kofinansuoti.
Savivaldybės Administracijos direktoriaus Antano Nesteckio teigimu, palyginti su praėjusių metų biudžetu, kuris buvo apie 48 mln. litų didesnis, šių metų biudžetas yra subalansuotas atsižvelgiant į ekonomikos dinamiką ir miesto galimybes.
Daugiau dividendų iš savivaldybės įmonių
„2010 metais buvome pirmieji iš savivaldybės valdomų bendrovių ir įstaigų pareikalavę į miesto biudžetą sumokėti dividendus. Pernai ankstesnė valdančioji koalicija to atsisakė, todėl miestas prarado apie 7-8 mln. litų. Šiemet laikysimės kitos pozicijos. Be to, miesto taryboje būta ir lengvabūdiškų sprendimų, kai visus gąsdinant, kad laiku nebus spėta užbaigti „Žalgirio“ arenos statybų, rangovams buvo sumokėti papildomi 8 mln. litų", – teigė meras Andrius Kupčinskas.
Miesto biudžetą papildyti ketinama parduodant savivaldybei priklausančias UAB „Stoties turgus“ akcijas ir privatizuojant UAB „Būsto valda“ bei dalį kito savivaldybei priklausančio turto, atsisakant dalies nuomojamų patalpų.
Liūto dalis – švietimui
Didžioji miesto biudžeto asignavimų dalis – net 56 proc. – atiteks švietimo sričiai. Jai biudžete numatoma 384 mln. litų. Nors tai beveik 9 proc. mažiau nei pernai, dalis lėšų bus skirta mokykloms atnaujinti. Panaudojant ES fondų paramą ir savivaldybės lėšas, planuojama rekonstruoti Kauno humanitarinės pradinės mokyklos, Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos bei kitų mokyklų pastatus.
Atremdami kritiką dėl mažinamo kultūros finansavimo, miesto vadovai teigia, kad mažiau lėšų nei pernai šiai sričiai skiriama dėl to, kad šiemet neplanuojami tokie dideli tarptautiniai renginiai, kaip pernai vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas ar tarptautinės Hanzos dienos.
Prioritetas – A.Juozapavičiaus prospektas
Panaudojant ES lėšas, miestui pavyks tęsti pradėtus darbus. Didžiausių ir brangiausių darbų sąraše – A. Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija ir Panemunės tilto statybos. Prospekto rekonstrukcijos vertė siekia 32 mln. litų. Iš ES fondų skiriama 18 mln. litų, kitą išlaidų dalį turės dengti savivaldybė. Dalį Panemunės tiltui reikalingų lėšų taip pat turės skirti savivaldybė, nes kol kas neaišku, kokią sumą Susisiekimo ministerija šiam projektui numatys Kelių priežiūros ir plėtros programoje.
Beveik 9 mln. litų bus skiriama Parodos kalno ir dalies K. Petrausko gatvės rekonstrukcijai. ES parama sieks 4 mln. litų. Bus tęsiama „Girstučio“ kultūros ir sporto centro rekonstrukcija, kurią planuojama baigti iki metų pabaigos. Taip pat vyks „Vilijos“ baseino rekonstrukcija, bus sprendžiamas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos klausimas.
„Galiu patikinti, kad miesto įvaizdžiui gerinti neskiriami 2 mln. litų, nes tai yra kreditorinis įsiskolinimas Kauno oro uostui. Nemuno saloje šiemet nebus statomi Kongresų rūmai. Šį projektą, kaip ir Laisvės alėjos rekonstrukciją, planuojame 2014 metams“, – sakė meras.
