„Mokslinė apynių kolekcija užima apie 10 arų plotą, joje surinkta 30 veislių ir 19 kolekcinių pavyzdžių iš natūralių augaviečių“, – išplatintame pranešime teigia sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis.
Paprastasis apynys yra ne tik techninis, bet ir vaistinis augalas, kurio vaistinė augalinė žaliava – apynių spurgai – vartojama medicinoje, kosmetikoje, maisto ir kitose pramonės srityse.
„Paprastojo apynio veislės ir kolekciniai pavyzdžiai iš natūralių augaviečių įvertinti biologiškai veikliųjų junginių kokybės ir kiekybės pagrindu ir unikaliai paprastojo apynio mokslinei kolekcijai ex situ suteiktas Augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) statusas. Ši kolekcija yra tyrimų objektas bei studijų bazė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio institucijų mokslininkams, doktorantams bei studentams. Kolekcijoje vykdomi kompleksiniai tyrimai turi mokslinę ir praktinę reikšmę“, – teigia VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė.
Atnaujintoje paprastojo apynio kolekcijoje sumontuotos konstrukcijos siekia 6 metrus aukščio. Apyniams pasiekus viršų, jie ima derėti.
„Natūralioje gamtoje apyniai užauga iki 12 metrų aukščio, tačiau 6 metrų konstrukcija – visiškai pakankamo aukščio. Medžio ir vielos konstrukcijos kolekcijoje išdėstytos taip, kad bet kokiomis oro sąlygomis jos galėtų išlaikyti žaliąją masę. Mūsų mokslinėje kolekcijoje apyniai 6 metrų aukštį pasieks iki birželio pabaigos“, – pasakoja apynių Augalų Nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Moksliniams apynių tyrimams – beveik 100 metų
Paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija (25 pavyzdžiai) – viena iš šešių kolekcijų. Sodas turi paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris Pers.) kolekciją (64 pavyzdžiai), aktinidijų (Actinidia sp.) kolekciją (14 pavyzdžių), puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) lauko kolekciją (19 pavyzdžių), Jono ir Emijos Tarvidų puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) lauko kolekciją (25 pavyzdžiai), lietuviškų jurginų veislių kolekciją (15 pavyzdžių).
Paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) kolekcijos kūrimas ir moksliniai tyrimai pradėti beveik prieš šimtą metų. 1924–1949 m. tyrinėjimų mokslinis vadovas prof. dr. Kazimieras Grybauskas tyrė kultūrinių apynių veisles iš įvairių Europos šalių, siekė nustatyti jų tinkamumą auginti Lietuvos klimato sąlygomis.
1949–1984 m. tyrinėjimų moksliniai vadovai dr. Stasys Gudanavičius ir dr. Algimantas Morkūnas vykdė introdukciją ir selekciją. 1952–1975 m. dr. Stasys Gudanavičius, taikydamas hibridizacijos metodą, sukūrė penkias paprastojo apynio veisles: ´Fredos derlingieji´, ´Fredos taurieji´, ´Kauno ankstyvieji´, ´Kauno gražieji´ ir ´Raudoniai´, tinkamas auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Ištirtas šių augalų veislių atsparumas ligoms ir kenkėjams bei jų morfologinės, cheminės savybės ir įvertintas spurgų derlius.
1984–1999 m. tyrinėjimų mokslinė vadovė dr. Ona Gražina Juknevičienė ir kuratorius Kęstutis Obelevičius perkėlė paprastojo apynio veisles į naują bandymų plotą, sukurdami naują kolekciją, kurioje buvo vertintos augalų ūkinės ir spurgų cheminės savybės bei kaupiami nauji kolekciniai pavyzdžiai iš natūralių augaviečių.
1999–2017 m. tyrinėjimų mokslinė vadovė prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė. Kuratorius Kęstutis Obelevičius tęsia paprastojo apynio ūkinių savybių stebėjimus bei įvertina meteorologinių sąlygų įtaką apynių spurgų derliui ir kokybei. Šiuo laikotarpiu pradėtas ir tęsiamas iki dabar apynių spurgų cheminių savybių tyrimas. Darbai vykdomi kompleksiškai su Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros Instrumentinės analizės metodų vystymo ir jų taikymo molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei klasterio mokslininkais (F08-03 Klasterio vadovas akademikas, prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška). Pagal genetinių išteklių mokslinius projektus atlikti apynių žaliavos cheminės sudėties tyrimai, kurių pagrindu paprastojo apynio kolekcijai suteiktas ANGI statusas. 2016 m. paprastojo apynio kolekcija atnaujinta ir perkelta į palankesnes augimo sąlygas.
Konferencijoje identifikuos problemas ir ieškos galimų sprendimo būdų
Nacionalinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Apynių moksliniai tyrimai ir apyninkystės verslo problemos bei inovatyvūs jų sprendimai Lietuvoje“ apie augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) išsaugojimą ir veiklos perspektyvas kalbės Augalų genų banko vyriausiasis patarėjas dr. Bronislovas Gelvonauskis, augalų įvairovės tyrimus Lietuvoje aptars Aplinkos ministerijos atstovai. Renginyje paprastojo apynio tyrimų retrospektyvinę analizę pateiks prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė ir akademikas prof. habil. dr. Audrius Maruška, genetinių tyrimų svarbą paprastojo apynio veislėms ir formoms identifikuoti apibrėš prof. dr. (HP) Algimantas Paulauskas. Apynių nacionalinių genetinių išteklių kolekcijos kuratorius Kęstutis Obelevičius kalbės apie apynių dauginimo, auginimo, priežiūros būdus bei jų reikšmę žaliavos kokybei ir kiekybei, Vaistinių ir aromatinių ANGI koordinatorė dr. Laima Šveistytė aptars vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių reikšmę ir jų išsaugojimą Lietuvoje, o verslo atstovas Simonas Gutauta įvardins apynių verslo problemas ir kalbės apie jų inovatyvius sprendimo būdus Lietuvoje ir pasaulyje. Konferencijos pabaigoje Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė ir apynių Augalų Nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) kuratorius Kęstutis Obelevičius pristatys renovuotą apynių kolekciją.
