Toks sprendimas priimtas po to, kai kultūros paveldu pripažintame pastate sausio viduryje įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
„Lietuvos paštas informavo Susisiekimo ministeriją, kad šis incidentas paskatino akcinės bendrovės vadovybę jau kitame valdybos posėdyje pateikti siūlymą parduoti šį pastatą“, – teigiama BNS Susisiekimo ministerijos pateiktame komentare.
Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad Kauno centrinio pašto pastatas pašto reikmėms yra per didelis, šiuo metu pašto reikmėms naudojamas tik trečdalis jo.
„Šį pastatą įsigijęs naujasis savininkas įstatymų numatyta tvarka privalės užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą“, – pabrėžia ministerija.
Penktadienį į susisiekimo ministrą Roką Masiulį kreipėsi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jis ragino nedelsiant spręsti dėl pastato ateities bei priekaištavo, kad ministerija paliko pastatą griūti.
Pasak ministerijos, R.Masiulis „nurodė, kuo skubiau eliminuoti avarijos pasekmes Kauno centriniame pašte ir nedelsiant spręsti šio pastato ateities klausimą, užtikrinant kultūrinio paveldo išsaugojimą“.
Parduos aukcione
AB „Lietuvos paštas“ pirmadienio vakarą informavo, kad Kauno centrinio pašto pastatas yra eksploatuojamas laikantis visų paveldosaugos reikalavimų. Bendrovė nuolat atlieka visus būtinus remonto ir pastato priežiūros darbus, bendradarbiauja su reikiamų sričių specialistais.
Kaip jau visuomenė buvo informuota, prieš kelias savaites įvykusi vandentiekio sistemos avarija, pasak „Lietuvos pašto“ atstovų, atsitiko dėl buvusių rangovų netinkamai atliktų darbų. Šiuo metu nauji rangovai, kurie rūpinasi pastato šildymo sistema, lokalizavo avariją bei rūpinasi tinkamu tolesnio šildymo sistemos eksploatavimo užtikrinimu.
„Noriu patikinti, kad „Lietuvos paštas“ supranta jam tenkančią atsakomybę dėl išskirtinės architektūros Kauno centrinio pašto pastato išsaugojimo ir labai atsakingai žiūri į šio pastato tinkamos būklės užtikrinimą. Įvykusi vandentiekio sistemos avarija tik paskatino paspartinti kreipimąsi į bendrovės valdybą dėl sprendimo parduoti šį pastatą. Tai bus padaryta artimiausiame valdybos posėdyje“, – pirmadienį „Lietuvos pašto“ išplatintame pranešime spaudai teigė bendrovės generalinė direktorė Asta Sungailienė.
„Lietuvos paštas“ savo veiklai naudoja mažąją dalį viso pastato ploto.
Anot jos, „Lietuvos paštas“ savo veiklai naudoja mažąją dalį viso pastato ploto. Kokybiškoms pašto paslaugoms teikti nereikia tokių didelių nekilnojamojo turto objektų, ypač nuosavybėje, ir patirti visus su tuo susijusius priežiūros bei eksploatavimo rūpesčius.
„Tikiu, kad toks pastatas pritrauks nemažą ratą susidomėjusiųjų ir naujasis savininkas turės didesnių bei platesnių galimybių išnaudoti šį unikalų paveldą, kad galėtų įvairiomis formomis atverti jį visuomenei“, – teigė A.Sungailienė.
„Lietuvos pašto“ valdybai patvirtinus sprendimą inicijuoti Kauno centrinio pašto pastato pardavimą, bus vertinama jo rinkos vertė. Gavusi vertinimą, bendrovė ketina pastatą parduoti, pasitelkdama skaidriausią pardavimo būdą – aukcioną.
Peticiją pasirašė per 2,4 tūkst. žmonių
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.
Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
Interneto svetainėje Peticijos.lt praėjusį ketvirtadienį paskelbta peticija, kuria Lietuvos paštas, ministerija, Kauno savivaldybė ir kitos institucijos raginamos „imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“.
Šią peticiją yra pasirašę per 2,4 tūkst. asmenų.
