Dar prieš galimybių studijos rezultatų paviešinimą buvo kalbama, kad Kauno centriniame pašte rekomenduojama steigti valstybės valdomą architektūros centrą, kuris beveik visas būtų skirtas visuomeninėms funkcijoms.
„Pagrindiniai mūsų uždaviniai – būtinybė išsaugoti ir sutvarkyti kultūros paveldo objektą, įveiklinti šiuo metu nenaudojamą pastatą, užtikrinti jo išskirtinumą, kad neprarastų jis vertės, kad būtų aktualus net tarptautiniu lygmeniu.
Kalbos apie tai, ką galima daryti su paštu, atsirado dar 2014 metais. Šiandien turime jau lūžio tašką. Tikimės, kad bus perimtas objektas iš Lietuvos pašto ir pradės gyventi jis naują gyvenimą“, – antradienį vykusiame pristatyme sakė Kauno centrinio pašto pastato galimybių studijos rengimą koordinuojančios viešosios įstaigos „Idėjos miestui“ vadovė, architektė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Saugoma beveik viskas
Pristatant studiją atkreiptas dėmesys į tai, kad į pašto pastato aplinką šiuo metu yra nemažai investuojama. Jį supa daug visuomeninių pastatų, kurie veikia nuo 8 iki 17 valandos, tad vakarop šioje zonoje veikiančioms kavinėms išgyventi yra gana sunku, fiksuojamas žemas gyvybingumas. Būtent pašto rūmų įveiklinimas gali padėti erdvei atsigauti ir suklestėti. Ši zona turi potencialo tapti patraukliu kultūrinių paslaugų centru.
Lietuvos paštui panaudos teise priklauso didžioji sklypo, ant kurio stovi pastatas, dalis.
Visa ši Naujamiesčio teritorija (kartu su dalimi Žaliakalnio) pretenduoja patekti į UNESCO paveldo sąrašą.
Pateikta ir architektūrinė Kauno centrinio pašto analizė. Pastatas sudarytas iš 3 dalių. Didžiausioji iš Laisvės al. nesimato. Ketvirtadalis statinio – cokolinis aukštas.
Kokie galioja paveldosauginiai reikalavimai? Juk pašto pastatas – tai nekilnojamoji kultūros vertybė, suteiktas jam kultūros paminklo statusas.
Pasak urbanisto ir architekto Vytauto Buinevičiaus, didelės transformacijos nėra galimos. Galima kalbėti tik apie tvarkomuosius darbus, remontą.
Anot specialisto, galima pastatą pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams, tai yra, įrengti keltuvus neįgaliesiems bei liftus.
„Saugoma praktiškai viskas. Ne kapitalinės sienos galbūt galėtų būti pertvarkomos ar net griaunamos, aišku, atliekant prieš tai tyrimus. Tik dalis pastato yra naudojama. Konstrukcijų, fasado būklė yra patenkinama. Yra pažeistos inžinerinės sistemos, interjero dalis susidėvėjusi, dekoro elementai paslėpti. Jam reikalingas būtų remontas“, – pristatymo metu teigė V.Buinevičius.
Kalbėdamas apie pastato funkcinio pritaikymo galimybes, jis teigė, kad pastatas – universalus ir lankstus, tad, pavyzdžiui, biurai, bibliotekos galėtų atsirasti beveik visame pastate. O štai įrengiant maitinimo, laikino apgyvendinimo zonas gali būti pažeidžiamos vertybės, nes reikėtų daugiau atlikti pritaikymo žingsnių.
„Norėtųsi, kad pastato universalumas išliktų ir ateityje. Geriausia galima būtų vystyti tas funkcijas, kurios nereikalautų didelių inžinerinių pokyčių“, – teigė V.Buinevičius.
Vertė – beveik 2 mln. eurų
Pagal atliktą turto vertinimą pašto pastato rinkos vertė siekia 1,89 mln. eurų. Vertinimas atliktas šių metų birželio 21 dieną.
„Nustatyta, kad dvejų ar trejų metų bėgyje Kauno rinkai reikės papildomų 50 tūkst. kv. m administracinių pastatų naujų projektų. Čia galėtų veikti bendradarbystės erdvės. Tai projekte gali būti ašis, aplink kurią viskas vystosi. Kaunas, žiūrint iš NT pozicijų – vis dar kylanti žvaigždė“, – vieną iš variantų įvertinto NT konsultantas Mindaugas Kulbokas.
Rengiant studiją buvo analizuojama, kaip seni pašto pastatai įveiklinami kitose šalyse, atlikta užsienio architektūros muziejų ir centrų, kuriuose moderniai žvelgiama į muziejinę veiklą, apžvalga.
Daugelį tokių pastatų finansuoja ministerijos.
Planuojamas architektūros centras
Atsižvelgus į visa tai, suformuota architektūros centro su išplėsta muziejine funkcija koncepcija.
Pasak studijos autorių, šiame centre galėtų būti pristatoma architektūra ir dizainas, jų įtaka aplinkai, pristatomas modernizmas, kaupiama ir tyrinėjama medžiaga apie šiuolaikinę ir istorinę architektūrą, vykti renginiai.
Viliamasi, kad toks centras padidintų Lietuvos architektūros žinomumą, įtrauktų ir šviestų visuomenę.
Taigi planuojama nacionalinio lygio institucija, išlaikoma iš valstybės biudžeto, kurioje parodų salė galėtų užimti nuo 200 iki 1000 kv. m. Numatytos ir edukacinės, konferencijų erdvės, saugykla, biblioteka, knygynas, kavinė, dizaino parduotuvė, infocentras, darbuotojų darbo erdvė.
Pajamos galimos iš bilietų pardavimo, organizuojamų renginių, nuomos, laikinų ir nuolatinių ekspozicijų.
Pasirinkti 3 pastato vystymo scenarijai (alternatyvų programos), kuriuose skiriasi architektūros centrui skiriama erdvės dalis.
Visų jų ašis – architektūros centras, šalia kurio galėtų atsirastų patalpos, kurios nėra tinkamos jo veiklai. Tai atneštų papildomas pajamas, pvz., nuomojant jas biurams ar rezidencijoms, restoranui.
Vadovaujantis pirmąja alternatyva siūloma įrengti kompaktišką architektūros centrą, daugiau kaip tris ketvirtadalius pastato patikint komerciniams poreikiams – biurams, bendradarbystės erdvėms ir kavinei, taip pat numatant ekspozicijų bei kitas visuomenines erdves.
Antrąja alternatyva siūloma įrengti architektūros centrą su muziejine funkcija. Jame viešosioms funkcijoms būtų skiriama 60 proc. patalpų: čia būtų ekspozicijų, daugiafunkcės erdvės, biblioteka ir dirbtuvės, taip pat atsirastų viešbutis, restoranas ir konferencijų salė.
Trečioji alternatyva, kurią studijos rengėjai vertina kaip optimalią, 96 proc. erdvės būtų viešosios paskirties. Čia atsirastų architektūros centras su išplėsta muziejine funkcija: kūrybiniais biurais, rezidencijomis menininkams, dirbtuvėmis ir kitomis erdvėmis.
Vienintelė komercinę funkciją atliekanti erdvė būtų kavinė.
Finansiškai neatsipirks
Investicijų, priklausomai, kuri iš trijų alternatyvų būtų pasirenkama, prireiktų nuo 8,9 iki 9,9 mln. eurų. Metinės centro išlaikymo išlaidos sudarytų nuo 216 tūkst. eurų iki 630 tūkst. eurų (priklausomai nuo darbuotojų etatų skaičiaus).
Visos trys alternatyvos finansiškai yra neatsiperkančios, tačiau rekomenduojama imtis trečiosios alternatyvos.
Svarbiausia, turėtų išlikti pašto simbolinė funkcija, o operacijų salė - viešai prieinama. Prioritetas – veiklinti paveldą ir nesugadinti pastato.
Tikimasi, kad šiemet objektas bus įtrauktas į valstybei svarbių objektų sąrašą, pavyks perimti jį valstybės žinion, bus įsteigta nauja biudžetinė įstaiga.
Tikslingiausia, atsižvelgiant į planuojamą veiklą, turtą perduoti Kultūros ministerijai ar jai pavaldžiai įstaigai valdyti.
Architektūros konkursą pastato sutvarkymui būtų galima skelbti 2023 ar 2024 metais. 2025 metais centras galėtų pradėti savo veiklą.
Šia studija, kuri jau perduota Vyriausybei, konkretaus vidinio veiklos modelio nesiūloma.
Gyvybės turės jau kitąmet
15min primena, kad 2021 metų vasarį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams.
Šių metų balandį kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad kol kas yra garantuotas dėl Kauno centrinio pašto pastato panaudojimo, juk 2022 metais ten dalį savo veiklų numato „Kaunas – Europos kultūros sostinė“. Kitaip tariant, šis pastatas kitąmet turės gyvybės ir bus aktualus.
Studijos turėjo atsakyti ir į klausimą, kam priklausys minėti pastatai. Jei jie liktų Lietuvos pašto balanse, sprendimus dėl įveiklinimo priimti būtų sudėtinga.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Šis pastatas, statytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms, yra valstybingumo pavyzdys. Pastatas atsirado ne tuščiame sklype.
