Taip jau daroma keliuose miesto darželiuose ir lopšeliuose. Tačiau iniciatyvios mamos siekia, jog panašūs valgiaraščiai būtų ne išimtis, bet taisyklė. Kaune iš viso yra per 80 valstybinių darželių.
„Vienintelis mūsų noras – kad vaikai, lankantys darželius ir lopšelius, gautų kokybišką ir subalansuotą maitinimą. Dėl to susibūrėme į iniciatyvinę grupę ir išnagrinėjome 76 miesto ikimokyklinių įstaigų valgiaraščius. Specialiai neieškojome gerų ar blogų pavyzdžių – kvietėme mamas fotografuoti ir siųsti savo vaikų darželių ir lopšelių valgiaraščius“, – sakė Kauno mamų klubo iniciatyvinės grupės narė Daiva Vyšniauskienė.
Atliktoje valgiaraščių analizėje savo nuomonę apie ikimokyklinukų mitybą udymo įstaigose pateikė ir specialistė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų docentė alergologė – pulmonologė Eglė Vaitkaitienė.
Pasak jos, 2-ieji, 4-ieji-6-ieji vaiko gyvenimo metai labai svarbūs, kadangi tuo metu vystosi vietinio imuniteto sistema. Jei vaikas didžiąją dienos dalį praleidžia darželyje, daugiausia reikalingų medžiagų gauna būtent ten. Todėl labai svarbu, koks jo valgiaraštis.
Per dieną 2-3 metų vaikas turi gauti 1000 kalorijų, aktyvesnis apie 1200 kalorijų. 4-8 metų mažai aktyvus vaikas su maistu turėtų gauti 1200-1400 kalorijų, o aktyvus – 1400-1600 kalorijų.
Šios kalorijos turi būti gaunamos iš kokybiško bei sveiko maisto. Aišku, viskas priklauso ir nuo maisto įkainio, skirto vienam vaikui per dieną.
„Šiuo metu dėl maisto kokybės ir įvairovės problemų nebėra. Tačiau maisto derinimas pripažįstamas tik kai kuriose ugdymo įstaigose.
Mes nesakome, kad iš valgiaraščio reikėtų apskritai išbraukti kažkuriuos produktus, pavyzdžiui, bulves. Tačiau kodėl jų negalima duoti ne su mėsa (kas nesuderinama), o vakare su daržovėmis“, – siūlė Kauno mamų klubo atstovės.
Daržovių ir vaisių valgo per mažai ir neteisingai derina su kitu maistu
Vaisiai ir daržovės – dar vienas dalykas, į kurį, Kauno mamų klubo nuomone, lopšeliuose ir darželiuose žiūrima pro pirštus.
Per dieną 2-5 metų vaikas turėtų gauti apie 240 gramų vaisių ir truputį daugiau daržovių. Tačiau išnagrinėjus valgiaraščius atrodo, jog Lietuvoje vaisiai ir daržovės neauga. Be to, jos retai kada patiekiamos troškintos, virtos garuose. O juk tokie garnyrai galėtų pakeisti minėtas bulves prie mėsiškų patiekalų.
Kai kurių darželių atstovai užsiminė, jog neturi tinkamos įrangos daržovėms troškinti. Tačiau Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistai užtikrino, jog tokias galimybes turi dauguma miesto darželių.
Be to, kai kuriuose šiuo metu kaip tik atnaujinamos virtuvės. Taigi, čia greičiau įpročio klausimas.
Ką daryti su alergiškais vaikais?
Ne ką mažesnė problema – alergiškų vaikų ir kitomis ligomis sergančiųjų, kuriems reikalingi specialūs maisto produktai, valgiaraštis.
Valdininkų akimis, tokių darželinukų mieste nėra daug, tačiau savivaldybę pasiekiantys pavieniai skundai neatskleidžia tikros situacijos.
„Pažiūrėkite, kiek vaikų sėdi prie alergologų kabinetų“, – į pastabą apie tai, kad „alergiškų vaikų nėra“, atsakė D.Vyšniauskienė.
Alergiškiems vaikams specialūs valgiaraščiai sudaromi, tėvams pristačius gydytojo pažymą, kurioje nurodyta, kokių produktų jie negali vartoti. Tačiau dabar lopšelį ar darželį pradėjęs lankyti vaikas jam tinkamą maitinimą gali gauti ne anksčiau kaip po mėnesio.
Sutartys su ikimokyklinukų tėvais pasirašomos rugsėjo pradžioje, tačiau dar kelias savaites užtrunka, kol Kauno visuomenės sveikatos centre sudaromas vaikui tinkamas valgiaraštis.
„Sutartis alergiškų vaikų tėvai galėtų pasirašytų anksčiau. Tada nuo pirmos dienos darželyje gautų tinkamą maistą – siūlė mamos. – Dabar tą mėnesį ar net ilgiau problema dažniausiai sprendžiama iš vaiko valgiaraščio išimant jam netinkančius produktus, bet jų nepakeičiant niekuo kitu. Taip neturėtų būti“.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas aiškino, kad toks pasiūlymas lengvai įgyvendinamas.
„Darželių direktoriai pradeda dirbti rugpjūtį, tad tikrai galima pasirašyti sutartis iš anksto“, – tikino jis.
A.Bagdonas pažadėjo apie tai pasikalbėti su ugdymo įstaigų vadovais.
Kauno miesto savivaldybėje surengtoje diskusijoje „Maitinimo kokybės gerinimo klausimai Kauno miesto vaikų lopšeliuose – darželiuose“ dalyvę Lietuvos tėvų forumo atstovai siūlė į valgiaraščių sudarymą įtraukti tėvus. Tačiau valdininkų nuomone, šį klausimą spręsti turi specialistai, o ne tėvai.
„Aš asmeniškai neturiu kompetencijos spręsti tokius klausimus, tėvai, manyčiau, irgi“, – pasiūlymą atmetė A.Bagdonas.
Tačiau su tuo nesutiko Kauno lopšelio-darželio „Žemyna“ direktorė Živilė Dubinskienė. Pasak jos, būtent tėvų sąmoningumas nulėmė, kad „Žemynoje“ valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į maisto derinimo taisykles.
„Pati skeptiškai žiūrėjau į tokį pasiūlymą, bet dabar tai – mūsų darželio išskirtinumas.
Sudarydami kitokius valgiaraščius įsitenkame į vaikų maitinimui skirtas lėšas. Vaikai gauna pilnavertį maistą – daug daržovių, vaisių, mėsos, grūdinių kultūrų“, – tikino Ž.Dubinskienė.
Pirmą kartą surengtoje diskusijoje nepavyko sutarti, kaip konkrečiai reikėtų tobulinti ikimokyklinių ugdymo įstaigų valgiaraščius.
Tačiau suplanuotas antras susitikimas, kuriame dalyvautų Kauno mamų klubo, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus atstovai bei vaikų mitybos specialistai. Tokia diskusija Kaune surengta pirmą kartą.
