Viskas prasidėjo pernai gruodį. Kai iš užsienio prieš metus grįžusi ir mirusios močiutės bute apsistojusi 29-erių metų antro aukšto kaimynė Neringa staiga į namus parsivedė keletą skalikų veislės šunų. Kilo triukšmas.
„Dvi paras tie šunys vieni palikti buvo. Davėsi. Lyg kokiomis grandinėmis prie kokių radiatorių pririšti. Gal norėjo atskirti juos, kad nesusipjautų kalė su šunimi, nežinau... Ėmėme su trečio aukšto kaimyne jai žinutes rašyti. Bet ji nereagavo. Iškvietėme policiją. Kvietėme ją ir vėliau. Gal 13 kartų. Tačiau galiausiai pareigūnai reziumuoja, kad atvykus triukšmas neužfiksuotas ir tiek.
Mano vaikas nuolat verkia, jam reikės psichologo pagalbos. Tiesiog neišsimiega visa šeima. Įsivaizduokit, kai 36 letenos laksto, dunda, koks garsas. Mano net lubos įskilo, – kaimynės šunimis piktinosi kaunietė.
Tiesa, kartą žodinį įspėjimą Neringai skyrė. Nors patys vasarį įėję į butą matė, kokia ten tvarka. Rado 10 šunų tuomet. Visur išmatos. Suvažiavo visos tarnybos. 3 dienas buvo ramu ir vėl prasidėjo. Kaip ji teisinasi? Neva tai viskas teisėta: šunys registruoti, skiepyti. Kyla klausimas: kokioje vietoje šiais laikais tuomet yra žmogus? Mano vaikas ir registruotas bute, bet jis ramiai gyventi negali“, – piktinosi Žaneta.
Retai mato vedžiojamus lauke
Sausio pradžioje skalikai atsivedė 8 palikuonis – triukšmas dar labiau sustiprėjo. Palikti vieni mažyliai be perstojo inkštė, vedami į lauką suaugę keturkojai, kaimynų teigimu, būdavo gal tik kartą per dieną, nes jų šeimininkė į namus dažniausiai grįždavo naktį.
„Tik spėji primigti, ji grįžta ir prasideda... Mano vaikas nuolat verkia, jam reikės psichologo pagalbos. Tiesiog neišsimiega visa šeima. Įsivaizduokit, kai 36 letenos laksto, dunda, koks garsas. Mano net lubos įskilo. Stengiuosi namuose kuo rečiau būti. Iš viso jau tokios mintys ėmė kilti, kad parduosiu butą ir išsikraustysiu. Nes niekas nepadeda“, – nusivylusi kalbėjo kaunietė.
Pirmą kartą kalbėdama su moterimi telefonu, 15min žurnalistė girdėjo, kaip kitoje telefono ragelio pusėje garsiai ir intensyviai loja suaugę šunys. Tačiau savaitgalį nuvykus į vietą, lojimo nebesigirdėjo – tik tylus dundesys.
„Tikėtina, jog šeimininkė yra namuose. Langas praviras“, – informavo Žaneta.
Žurnalistams durų niekas neatidarė. Barškinant į garsą nereagavo ir šunys.
Kankino smarvė
Kitų pakalbintų kaimynų teigimu, kurį laiką iš šio buto, kuriame laikomi 9 šunys (vienas mažylis padvėsė), sklido didžiulė smarvė, keturkojai tiesiog braidžiojo savose išmatose.
„Užsiveisė pas mus tarakonų. Ko niekad nėra anksčiau buvę. Gali ir antro aukšto kaimynė tai patvirtinti. Dėl tų šunų aš vengiu net į savo miegamąjį eiti. Tik įeinu, sutraška grindys ir tie šunys pradeda loti. Kad ir lankosi tos tarnybos, policija, kas iš to? Tai daro perspėję. Tai Neringa prieš jų apsilankymą puola valyti, vėdina butą ar išveda kur trumpam šunis.
Kam jai tiek augintinių? Kai jos klausiau, pasakė, kad tokia buvusi svajonė“, – piktinosi virš šunų šeimininkės gyvenanti moteris.
Apie situaciją buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos poskyris, vasario 27 d. jis atliko patikrinimą.
Antisanitarinių sąlygų nenustatė
Specialistai didesnių pažeidimų nenustatė. Tik informavo, jog laikyti tiek šunų leidžiama ribotą laiko tarpą – balandį vėl suplanuotas patikrinimas.
Patikrinimo metu nustatyta, kad bute laikomi 2 skiepyti suaugę ir 7 jaunikliai šunys. Gyvūnai atrodė sveiki, judrūs, nebuvo išsekę ar neprižiūrimi. Buto koridoriuje jautėsi chloro kvapas, tačiau kambaryje nemalonių kvapų neužuosta, nebuvo aptikta ir jokių išmatų.
Buvo matyti, kad butas senas, reikalingas remontas, antisanitarinių sąlygų nenustatyta.
„Kadangi nebuvo nustatyta, kad gyvūnai būtų neprižiūrėti, išsekę, taip pat nebuvo pagrindo įtarti žiauraus elgesio su gyvūnais, todėl teisinio pagrindo šuniukų konfiskavimui nėra“, – patikino Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos skyriaus vedėja Rūta Trakanavičienė.
Šuniukų savininkei surašytas Sanitarinio patikrinimo aktas su įspėjimu, jog laikomų gyvūnų skaičius viršija gyvūnų ploto normatyvus ir nustatytas terminas iki 2017 m. balandžio 10 d. spręsti dėl jauniklių gyvenamosios vietos. Mergina įsipareigojo rasti jaunikliams naujus namus, ir buvo įspėta, kad suėjus nustatytam terminui bus tikrinama pakartotinai, norint nustatyti, ar laikomasi įsipareigojimų. Tikrinimą Sanitarijos skyrius atliks kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovais.
Už Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
„Šunų šeimininkė teigė neketinanti jų pasilikti, bet turi palaukti bent kol jie sulauks 3 mėnesio amžiaus, kad būtų galima juos atskirti nuo mamos. Ji sakė ketinanti juos vežti į Varėnos rajoną, ten šuniukams bus rasti nauji namai“, – teigė R.Trakanavičienė.
Sausio 30 d. kaimynų skundo sulaukė ir VMVT Kauno skyrius. Raštą jie persiuntė Kauno miesto savivaldybei. Tarnybos atstovai tik patikino, jog bute turi būti sudarytos sąlygos vienam šuniui, jei jis sveria 10-20 kg, augti bent 15 kv. m plote. Jei augintinis sveria 20-40 kg, reikalinga jam skirti 20 kv. m ploto.
Pagal galiojančias normas iki 8 savaičių vadai ploto norma nėra skaičiuojama.
Išdalins šuniukus ir problemos neliks
Su šunų šeimininke Neringa 15min pavyko susisiekti telefonu. Išgirdusi, kokiu klausimu skambinama, jauna moteris giliai atsiduso: „Šuniukams jau – 8 savaitės. Vienas jų jau vakar iškeliavo pas naujus šeimininkus. Kiti, tikiuosi, bus išdalinti artimiausiu metu. Nebeliks jų, nebeliks ir problemos.“
Moteris pripažino, jog problemų su augintiniais buvo tik gruodį, kuomet ji pirmą kartą parsivedė keletą jų į namus. Po to, kai dėl triukšmo buvo iškviesta policija ir sulaukta žodinio įspėjimo, bute niekad nebebuvo paliekami visi trys suaugę keturkojai.
Šunų šeimininkė išsigynė ir to, kad kada nors rišo augintinius prie radiatorių. Žiauraus elgesio su gyvūnais neužfiksavo ir tarnybos. Tai, pasak jos, – gryniausias absurdas. Aukščiausius įvertinimus parodose gavę šunys nėra traumuoti. Jei būtų kitaip, jų psichinė būklė būtų visiškai kitokia.
„Lankėsi iš sanitarijos tarnybos pati vedėja. Du kartus. Ir policija – ne kartą. Nerasta jokių šunų laikymo pažeidimų. Viskas – legalu. Iki trijų mėnesių mažylius galiu auginti. Tai yra pirma vada. Ir ji – netyčinė. Šunys pasilakstė tuo metu, kai mes čia dar negyvenome. Prašiau kaimynų pakentėti. Juk neketinu tų šuniukų pasilikti – kam man jų reikia.
Legaliai bute nuolat galima laikyti du šunis. Daugiau pas mane niekad negyveno ir negyvens. Dabar namuose yra tik vienas suaugęs šuo. Kai išdalinsiu, nežinau, kaip bus. Žadėjau išvažiuoti ir vien dėl tų staiga gimusių šuniukų buvau priversta pakeisti planus“, – tvirtino Neringa, pabrėžusi, jog ši situacija nėra verta viešumo, nes joks įstatymas nepažeistas.
Tai – ne pirmas konfliktas
Pasak šunų savininkės, ji visuomet vakarais būna namuose, nes nuo 19 iki 23 val. daugiabutyje negali būti didesnio triukšmo, o naktimis iš viso turi vyrauti tyla. Dieną visi turi reikalų, kažkur išvyksta, tad ir ji nėra išimtis.
„Su kaimyne, kuri skundžia, konfliktai tęsiasi ne vienerius metus. Trūkus močiutės bute vamzdžiui, buvo užlietas Žanetos butas. Keletą metų teko bylinėtis. Tad dabar ji ieško bet kokio preteksto konfliktuoti“, – įsitikinusi Neringa.
Moteris apkaltino kaimynus jos turto suniokojimu: ant jos laukinių buto durų yra laužimo žymių, išdaužtas langas, išlupta „akutė“. Dėl šių veiksmų Kauno policija, anot Neringos, šiuo metu vykdo tyrimą.
Tiesa, trečio aukšto kaimynė teigė, jog pati Neringa tą padarė, nes atėjus tikrintojams gali pasiteisinti nematanti, kas barškina į duris.
„Gaila, kad tie keli kaimynai nenori sugyventi draugiškai“, – nusivylusi pokalbį užbaigė moteris.
