Du mėnesius Rotušės aikštėje stovėjusią eglę šeštadienį išardė pati jos autorė Jolanta Šmidtienė su nedideliu būriu savanorių. Vieną po kito ant grindinio nukeliamus „debesis“, angelus ir kitas „Debesų eglės“ dalis stebėjo nemažai kauniečių, tačiau padėti jie nesiveržė, nors darbo netrūko.
„Viską išrūšiavome – atskirai metalines detales, lemputes, plastikinius puodelius, kuriuos ir kitas plastiko dalis bendrovė „Gerovė“ išsiveš.
Pernai jie iš išardytos 2013-ųjų eglės plastikinių dalių pagamino skirtingų spalvų rūšiavimui skirtus maišus – taip simboliškai mūsų eglė prisikėlė naujam gyvenimui. Ką iš šių metų plastiko pagamins, nežinau. Tačiau mums svarbi ekologija – todėl viską rūšiuojame“, – sakė menininkė.
Ji neslėpė, jog matyti draskomą savo kūrinį sunku: „Buvo momentų, kai vos sulaikiau ašaras...“
Kūrybinga kaunietė kasmet pasistengia, jog pagrindinė laikinosios sostinė eglė būtų išskirtinė. Neveltui jau kelerius metus iš eilės ji pripažįstama gražiausia Lietuvos kalėdine žaliaskare.
Tiesa, pati kalėdinės eglės autorė J.Šmidtienė prisipažino, jog šiemet ne viskas pavyko 100 proc.
Nuo „debesų“ nusileidžiančius metalinius papuošimus – šviečiančias girliandas – teko nukirpti, kadangi jomis susižavėję vaikai kai kurias nutraukė vos po kelių pirmųjų dienų.
Nerimo buvo kilę ir per audras – menininkė baiminosi, kad konstrukcija neatlaikys. Todėl po kiekvieno stipresnio vėjo keliavo apžiūrėti, ar eglė dar stovi. Laimė, didelių problemų siautėję vėjai „Debesų eglei“ nepadarė.
Senosios konstrukcijos galėtų būti panaudotos kitoms eglėms
Rinkdama „Debesų eglės“ detales Rotušės aikštėje J.Šmidtienė prasitarė jau turinti idėjų, kaip galėtų atrodyti kitų metų pagrindinė Kauno eglė.
„Idėjų yra kokios 5. Viskas priklausys nuo miesto valdžios norų. Jei jiems mano idėjų reikės, vėl kursime eglę, kuri garsins Kauną“, – sakė J.Šmidtienė.
Ji įsitikinusi, kad įprastų žaliaskarių Kaunui nereikia, todėl naujoji eglė ir vėl būtų netradicinė.
„Turime sukaupę ne tik idėjų, bet ir konstrukcijų. Per šešerius metus, kiek kuriu Kaunui egles, jų susikaupė nemažai.
Visos bus saugomos vieno Kauno rotušės draugijos narių sandėlyje. Ačiū jam, kad pasiūlė savo patalpas, nes kitur saugoti didelias konstrukcijas mums būtų per brangu“, – kalbėjo Kauną garsinančias egles kurianti J.Šmidtienė.
Menininkė įsitikinusi, sukauptas konstrukcijas ir kitas detales galima panaudoti ne tik naujoms Kauno eglėms, bet ir kituose miestuose.
„Viską turiu – nuo brėžinių iki konstrukcijų, todėl, jei tik būtų norinčių, galėtume bet kuriame Lietuvos ar užsienio mieste atkurti buvusias Kauno egles ar panašias į jas“, – sakė kūrėja.