Šeimos ir visuomenės drama estetiškame paveiksle – toks režisieriaus Artūro Areimos sumanymas statant vieną garsiausių dramaturgijos kūrinių – H.Ibseno „Šmėklas“. Kotrynos Daujotaitės scenografijoje ir kostiumuose, Vladimiro Šerstabojevo sukurtame apšvietime personažus kuria Aurelija Tamulytė, Tomas Rinkūnas, Dainius Svobonas, Toma Vaškevičiūtė ir Sigitas Šidlauskas.
1881 metais pasirodžiusios „Šmėklos“ susilaukė daugybės kaltinimų dėl tuo metu neliečiamomis laikytų temų. Konservatyvioje europietiškoje sąmonėje tabu buvo paveldimos venerinės ligos, santuokinė neištikimybė, eutanazija ir daugelis kitų balsu neaptariamų problemų. Jos aktualios ir šiandien, tačiau apie jas kalbama kur kas laisviau.
Suskilusios šeimos paveikslą „Šmėklose“ rašytojas atskleidžia nutraukdamas nuo jo padorumo šydą, po kuriuo slypėjo tikroji Alvingų istorija. Senos nuodėmės ir „gėdos“, sandariai paslėptos po idealios šeimos kauke, sugrįžta kaip šmėklos, reikalaujančios atpirkimo.
H.Ibsenas – vienas pirmųjų dramaturgų, pasukusių realizmo link ir nepabijojusių nagrinėti apsimestinės moralės iškreiptos visuomenės ydų. Suskilusios šeimos paveikslą „Šmėklose“ rašytojas atskleidžia nutraukdamas nuo jo padorumo šydą, po kuriuo slypėjo tikroji Alvingų istorija. Senos nuodėmės ir „gėdos“, sandariai paslėptos po idealios šeimos kauke, sugrįžta kaip šmėklos, reikalaujančios atpirkimo.
Spektaklyje režisierius A.Areima gilinasi į visuomenę, nuolat balansuojančią tarp mito ir realybės. Padorumo standartai, tabu, įvairios ideologijos suformuoja tam tikrą visuomenės mitologiją su jos dievais ir pusdieviais, įkūnijančią kultūrinius žmonių siekius. Siekis bet kokia kaina tokią mitologiją įgyvendinti dažniausiai (o gal ir visada) tampa gyvenimiškos dramos priežastimi. Netikri, sumeluoti šeimyniniai, visuomeniniai vaidmenys subliūkšta susidūrus su realybe, o įprasti problemų sprendimo būdai praranda prasmę.
Pasak režisieriaus, jam rūpi melo (mito) tema, jo galia ir atsakomybės problematika, jos vertė (kaina) šiandieninėje visuomenėje (šeimoje).
„Man įdomu, kas atsitinka su šeima, kuri buvo sukurta melo pagrindu ir, kai melo nebelieka, kai paaiškėjusi tiesa nebeturi jokios prasmės neišvengiamų įvykių grandinėje. Ar pavėluotai pasakyta tiesa dar turi prasmę, ar ji turi vertę?“, – klausia A.Areima.
Spalio 6-ąją spektaklį išvys Dalios Tamulevičiūtės 70-mečiui skirto festivalio publika Varėnoje.
Spektaklio repeticijų akimirkas galima pamatyti vaizdo klipe, sukurtame KVDT darbuotojų.