„Žinome seną istoriją, kaip Vilnius ir Klaipėda susitvarkė miesto gatves už Kelių direkcijos pinigus, pavadinę juos valstybinės reikšmės keliais. O mes niekaip neišsprendžiame, kad ir vadinamojo Marijampolės aplinkkelio, einančio per Ateities plentą, Kauno hidroelektrinę, Garliavos link, arba Savanorių prospekto paskelbimo valstybinės reikšmės keliais. Tokį statusą dabar turi tik jų atkarpos“, – ryžtingai nusiteikęs kalbėjo Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas.
Už miesto ūkį atsakingas vicemeras teigia liepęs savivaldybės administracijos darbuotojams surinkti išsamią informaciją apie visus Kauno kelius, kuriems būtų galima prašyti suteikti valstybinės reikšmės statusą. Tai reikštų, kad jie būtų tvarkomi ne miesto, o valstybės biudžeto pinigais.
Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius.
Gavo 17 mln. litų
Tačiau tikėtis, kad jau artimiausiais metais svarbių miesto kelių tvarkymą pavyks lengvai permesti valstybei – naivu. Tai logiškas, tačiau sunkiai įgyvendinamas planas. Mat centrinės valdžios atstovai dažniausiai nerodo entuziazmo ir noro padėti antrajam šalies miestui. Ypač tebegyvenant sunkmečio dvasia.
Šiemet laikinosios sostinės gatvių atnaujinimui, priežiūrai Lietuvos automobilių Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos skyrė 15 mln. Lt. Papildomai du milijonus skyrė savivaldybė.
Raudondvario plento bėda
Neseniai paaiškėjo savivaldybės skelbto konkurso atlikti gatvių tvarkymo darbų už 3 mln. Lt laimėtojai. Jais tapo įmonės „Kauno tiltai“, „Kauno keliai“, „Fegda“ ir „Kamesta“. Beje, pastaroji iki šiol su savivaldybe aiškinasi, ar teisėtai sudaryta koncesijos sutartis dėl Vytauto Didžiojo tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo įrengimo.
Šiuo metu vykdoma apklausa, kiek ir kokių darbų įmonės galėtų atlikti už skirtą sumą. Vienas pagrindinių prioritetų – lopyto ir perlopyto Raudondvario plento remontas. Šia svarbia miesto pramonei ir verslui transporto arterija vasarą atsivėsinti Lampėdžių karjere traukia ir tūkstančiai poilsiautojų, negailinčių karčių žodžių duobėtai gatvei.
Taip pat prioritetine vadinama Jurbarko gatvė, jungianti centrinę miesto dalį su Vilijampole. Jei liks pinigų, planuojamas ir Taikos prospekto žiedų remontas.
Skelbs konkursą
Šiemet pagaliau turėtų pajudėti naujo Panemunės tilto statyba. K.Kriščiūno tvirtinimu, miestas iš Kelių direkcijos rezervo užsitikrino 3–5 mln. Lt sumą. Ji savivaldybei leis skelbti konkursą tilto projekto paruošiamiesiems darbams pradėti. Pinigai Kauną pasieks iki metų pabaigos.
Skaičiuojama, kad iš viso ant rekonstruotų senojo tilto atramų statomam naujam tiltui per ketverius metus prireiks apie 100 mln. Lt. Iš valstybės biudžeto bus skirta 60 mln. Lt, iš miesto – 30 mln. Lt.
Tiltai bus platesni
Su Panemunės tilto projektu glaudžiai susijusi jau bene dešimtmetį planuojama A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija. Visu pajėgumu pradėti senojo Panemunės tilto ardymo darbus ir A.Juozapavičiaus prospekto pertvarką bus galima tik baigus atnaujinti Jiesios tiltą.
Jo rekonstrukciją ketinama baigti šiemet. Jis praplatės nuo 7,2 iki 12 metrų. Tiltu bus nukreiptas transporto srautas iš uždaryto A.Juozapavičiaus prospekto.