Architekto Karolio Reisono projektuota modernistinių formų šventovė dėl savo panašumo dažnai lyginama to paties autoriaus Prisikėlimo bazilika – vienu garsiausių Kauno tarpukario pastatų.
Kaip teigiama Kultūros paveldo departamento pranešime, rengiant tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus surinkta vertinga ikonografinė medžiaga ir 1937 metų pastato projekto brėžiniai, kuriais vadovaujantis architektai pietryčių fasade siūlo įrengti bokšto laikrodį.
„Laikrodis buvo numatytas įrengti statant bažnyčią, tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo to nebuvo spėta padaryti. Laikrodis bus gaminamas pagal tarpukario fasadinių laikrodžių pavyzdžius“, – rašoma pranešime.
Pasak KPD, Evangelikų reformatų bažnyčios bokštas turėjo trečią tarpsnį – varpinę su metaliniu kryžiumi, kuris buvo nugriautas 1947 metais. Dėl to projekte siūloma viršutinę bokšto dalį su metaliniu kryžiumi atkurti pagal išlikusią ikonografinę medžiagą, atidengti užmūrytas langų ir durų angas.
Pasak departamento, netrukus bus rengiamas ir projektas, kuriuo numatoma pakeisti esamą, valgyklos, paskirtį į religinę, demontuoti sovietines pertvaras ir sienas, likusią sandėlio įrangą.
Evangelikų reformatų bažnyčioje maldos salė yra antrame aukšte, tad numatoma įrengti liftą, taip pritaikant bažnyčią žmonėms su negalia. Numatoma atkurti kunigo butą, kaip buvo numatyta padaryti originaliame 1937 metų projekte. Taip pat planuojami darbai, numatantys pritaikymą visuomenės lankymui ir bendruomenės poreikiams, pavyzdžiui, bokšto pritaikymą apžvalgai.
Departamento duomenimis, 1930 metais Sinodas nutarė Kaune statyti bažnyčią už surinktas tikinčiųjų aukas. Pirmasis projektas buvo parengtas architekto Vaclovo Michnevičiaus 1934 metais neogotikinei bažnyčiai statyti, tačiau tuomet miesto valdžia nutarė, kad šiame sklype turėtų stovėti „moderniško“ įvaizdžio bažnyčia, labiau deranti tuometinei moderniai sostinei.
Įsigytas sklypas ir 1937 metais pradėti pirmieji statybos darbai pagal architekto K.Reisono modernistinės bažnyčios projektą. Bažnyčia buvo pastatyta 1938 metais, tačiau jos vidus buvo įrenginėjamas dar dvejus metus.
Prasidėjusios okupacijoms, nespėjus pilnai įrengti vidaus, pamaldos bažnyčioje neįvyko. Sovietmečiu bažnyčia nacionalizuota ir paversta fabriko „Kova“ ir „Ragutis“ sandėliu. 1952 metais Kauno miesto Vykdomojo komiteto sprendimu pastatas buvo perduotas TSRS Vidaus reikalų ministerijos Kauno spec. vidurinei mokyklai. Vėliau čia įrengta Vidaus reikalų ministerijos Kauno specialiosios mokyklos valgykla ir sporto salė.
2014 metais bažnyčia įrašyta į Kultūros vertybių registrą, 2021 metais paskelbta valstybės saugoma. 2019 metais šventovė perduota tikintiesiems.
