„Gatvių būklė Kaune labai bloga. Tačiau pravažiuoti, ačiū Dievui, dar galima“, – žodžių į vatą nevynioja „Laboratorinių bandymų centro” (LBC) direktoriaus pavaduotojas Petras Morkūnas. Pagal dešimties balų sistemą asfaltuotų miesto kelių būklę jis įvertino tik 3 balais.
Specialistų skaičiavimais, dešimt metų kasmet reikėtų atseikėti po 60 mln. Lt, t.y. iš viso apie 0,6 mlrd. Lt, kad Kauno gatvės nebūtų išgraužtos duobių. Šiuo metu skiriama 12 kartų mažiau lėšų. 2011 m. 600 km asfaltuotų Kauno gatvių priežiūrai gauti 5 mln. Lt, 300 km žvyrkelių – 1,4 mln. Lt.
„Kiek turime pinigų, tiek ir padarome“, – skėsteli rankomis Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Valdininkas neslepia – gatvėse tik gesinami gaisrai, t.y. užtaisomos didžiausios duobės, sutvarkomos nedidelės kelių atkarpos, kad „kuo mažiau būtų sudaužytų ratų“.
O reikėtų ištisinio dangos atnaujinimo, nes dauguma miesto gatvių asfaltuotos prieš kelis dešimtmečius, todėl jų eksploatacijos laikas (jis siekia apie 10–12 metų) jau pasibaigęs. Be to, tuomet gatvės tiestos atsižvelgiant į keliolika kartų mažesnį eismo intensyvumą nei yra dabar.
Palieka įtrūkimus dangoje
Miestiečiai supranta, kad pinigų gatvėms tvarkyti trūksta, bet juos į neviltį varo atsainus kelininkų darbas ir akivaizdus lėšų švaistymas: užtaisytos duobės vėl greitai atsiveria.
Nemažai nedidelių duobių, taupant lėšas, tik užkrečiamos asfaltu. Toks „remontas“ laiko apie metus, o vėliau vėl tas pats, nes pinigų atnaujinti dangą nesulaukiama.
„Didesnės duobės apipjaunamos stačiais kraštais ir užliejamos asfaltu. Jei darbas atliktas kokybiškai, tokio remonto rezultatas – ilgalaikis. Tačiau, taupant pinigus, kai kada duobės apipjaunamos per mažai, todėl lieka asfalto įtrūkimai. Į juos patenka vanduo, kuris, veikiamas šalčio ir šilumos, išdrasko dangą. Dar vienas duobių šaltinis – amžinas gatvių perkasinėjamas, nes miesto komunikacijos yra nutiestos po jomis“, – aiškina P.Morkūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad neretai perkasimo vieta po kiek laiko įlinksta, nes kelininkai nepakankamai sutankina gruntą (skaldos storis turi apie 20 cm), užpila ne tiek, kiek reikia asfalto (turi būti du sluoksniai).
Patys save kontroliuoja
Nors LBC, kaip akredituota nepriklausoma laboratorija, yra laimėjęs savivaldybės skelbtą gatvių dangų kontrolės konkursą, toli gražu ne visada centro darbuotojai yra kviečiami atlikti kontrolinius atliktų darbų tyrimus.
„Gatvių perkasimų daugiausia daro „Kauno vandenys“, kurie yra sudarę sutartį su „Kelių remonto grupe“ (KRG), o pastaroji retai mus kviečia tikrinti padarytus darbus. O kai pats save tikrini, tai gali leisti sau ir nuodėmę padaryti. „Kauno dujos“, „Kauno energija“ ir jų rangovai – „Vytrita“, „Kaduva“, „Automagistralė“ – jau kviečiasi mus“, – atvirauja P.Morkūnas.
„Rangovai labai nenori, kad juos kas nors kontroliuotų. Jie nori daryti taip, kaip jiems geriau, pigiau, patogiau. Mes visus tyrimų duomenimis siunčiame savivaldybei. Kiek žinau, po to ji imasi tam tikrų veiksmų, bet, atvirai pasakius, jų dar nepakanka“, – teigia LBC direktoriaus pavaduotojas.
Didina konkurenciją
Siekdama padidinti konkurenciją, šių metų liepos pabaigoje savivaldybė pasirašė preliminarias sutartis su keturiomis įmonėmis – „Kamesta“, „Kauno tiltais“, „Segda“ ir „Kauno keliais“, kuriose nurodyti maksimalūs darbų įkainiai.
„Pasimokėme kai sutartis buvo pasirašyta tik su vienu rangovu – KRG, kuris neatlikdavo darbų laiku arba jų nepabaigdavo. Net skaičiuojami delspinigiai nemotyvavo jų įvykdyti įsipareigojimus. Dabar, jei vienas rangovas nevykdys užsakymo, turėsime galimybę operatyviai parinkti kitą“, – aiškino A.Pakalniškis.
Valdininko tikinimu, ši sistema jau pasiteisino atliekant Nuokalnės gatvės, Taikos prospekto žiedo, Veiverių plento remontus. Ateinančiais metais numatyta K.Petrausko ir Parodos gatvių rekonstrukcija. Projektinė šių darbų, kurie iš dalies finansuojami iš europinių lėšų, vertė – 10 mln. Lt. Bus tęsiama ir šiemet pagaliau pradėta A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija.
Skirstant gatvių priežiūrai ir remontui skirtas lėšas prioritetas teikiamas keliams, kuriais važiuoja viešasis transportas. Kitų gatvių tvarkymo planai sudaromi pagal seniūnijų pateiktus sąrašus.
Kam tenka atsakomybė?
Atliekant gatvės remonto darbus Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Savivaldybės lėšomis, samdomas techninis prižiūrėtojas, kuris atsako už darbų atlikimą, jų laboratorinį patikrinimą. Techniniam prižiūrėtojui priėmus darbus ir juos patvirtinus savo parašu, ant dokumento pasirašo Kelių direkcijos atstovas, seniūnijos, kurios teritorijoje buvo vykdomi darbai, atstovas ir Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojas.
„Tuomet ant sąskaitos faktūros pasirašau aš. Filtras nemažas, dar didesnę biurokratiją sunku sugalvoti“, – sako A.Pakalniškis. Nepaisant to, specialistų ir valdininkų pasirašytas darbų atlikimo aktas ne visada reiškia gerai atliktą gatvės remontą.
Išradingi „kelininkai“
Ar įmanoma duobę užlopyti be pinigų? Įmanoma. Išradingi Palemono gyventojai įspūdingo skersmens ir gylio duobes įsigudrino užtaisyti padangomis. Vietos vairuotojai juokauja, kad nors vaizdelis nekoks, bet bent jau pavyksta automobiliu su nesulaužytais ratais parvažiuoti namo.
