„Faktas – 190 tūkst. litų buvo surinkta per du mėnesius. Tai yra panašūs skaičiai, kiek trys plaukimo mokyklos per visus metus“, – spaudos konferencijoje sakė M.Špokas.
Vis dėlto jis pripažino, kad šildymo laikotarpiu baseinui nepavyks dirbti pelningai.
„Mūsų optimistinis skaičiavimas, kad miestui metams objekto išlaikymas su vasaros ir žiemos sezonu kainuotų apie 2 mln. litų, o pajamų generuosime, jeigu anksčiau drąsiai sakiau, kad apie milijoną, dabar nedrąsiai galiu sakyti, kad bandysime sugeneruoti pusantro milijono“, – kalbėjo plaukimo centro vadovas.
Plaukimo centro duomenimis, per šiuos mėnesius baseine apsilankė 8 tūkst. lankytojų, o per vasarą vykusias plaukimo stovyklas plaukti išmoko 351 vaikas.
Šiuo metu plaukimui baseine užsirašę yra 620 vaikų – visos grupės užpildytos buvo jau rugpjūčio viduryje.
Šiuo metu plaukimui baseine užsirašę yra 620 vaikų – visos grupės užpildytos buvo jau rugpjūčio viduryje.
Rekonstruotas „Girstučio“ plaukimo baseinas buvo atidarytas šių metų birželį. Jo rekonstrukcija kainavo 21 mln. litų. Ją atliko bendrovės „Sienojus“ ir „Kamesta“.
Kauno valdžia ieškos būdų „Girstučio“ baseiną valdyti be koncesininko
Kauno miesto savivaldybė ieškos būdų pakeisti „Girstučio“ baseino valdymo sąlygas taip, kad jai nebereikėtų ieškoti privataus operatoriaus, pirmadienį pareiškė miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Dabar turime trejų metų laikotarpį, kada savivaldybė pati gali įsteigusi biudžetinę įstaigą pati gali tvarkytis. Su tais veiklos rezultatais bandysime panaikinti tą nuostatą, kad privaloma atvesti operatorių“, – kalbėjo A.Kupčinskas.
Įpareigojimą ieškoti koncesininko baseinui iškėlė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojanti Verslo paramos agentūra. Mero teigimu, pirminė sąlyga buvo 3 mln. litų privačių investicijų. Tačiau, kai paskelbus du konkursus nepavyko rasti potencialių operatorių, pavyko šią sumą sumažinti iki 1 mln. litų.
„Tada atsirado “Birštono mineraliniai vandenys„, bet jie su ta sąlyga, kad investuos, paprašė vos ne trigubai daugiau atgauti. Mums tai priimtina nebuvo, dėl to įsteigėme biudžetinę įstaigą. Bet atskyrus tas dvi (sportinę ir pramoginę – BNS) dalis, tikrai veikla nebūtų buvusi efektyvi“, – mano Kauno miesto meras.
Rekonstruotas „Girstučio“ plaukimo baseinas buvo atidarytas šių metų birželį. Jo rekonstrukcija kainavo 21 mln. litų.
Atiduoti dalį komplekso privačiam operatoriui nenorėtų ir Kauno plaukimo centrui vadovaujantis Mindaugas Špokas – jo teigimu, tai, kad visos paslaugos yra pateikiamos drauge, kuria šio objekto pridėtinę vertę.
„Tos dvi dalys atskirai funkcionuoti fiziškai net neįsivaizduoju kaip galėtų. Šeimos skiriasi į tris skirtingas dalis: SPA zoną, pramogų zoną ir plaukimo. Turime didelį paslaugų spektrą, kur vienoje erdvėje tu gali gauti daug paslaugų“, – kalbėjo M.Špokas.
Valdyti baseinui Kauno miesto savivaldybė šių metų kovą įsteigė biudžetinę įstaigą. Tuomet kalbėta, kad baseinas bus skirtas griežtai tik sportinei veiklai, o pramoginei daliai bus ieškoma operatoriaus.
Pasikeitusiai savivaldybės pozicijai įtakos turėjo baseino pirmųjų mėnesių rezultatai – per pirmuosius du veiklos mėnesius įstaiga uždirbo 190 tūks. litų. M.Špokas mano, kad optimistiniu variantu, iš baseino išlaikymui reikalingų 2 mln. litų metams savivaldybei reikėtų prisidėti apie puse milijono – likusią sumą įstaiga tikisi surinkti pati.
