Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2008 12 02

Kauno grietinėlė švęs miesto jubiliejų

Antradienio vakarą, 18 val., Kauno valstybinėje filharmonijoje vyks Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus minėjimas „Respublica Caunensis“.
Buvę ir esami Kauno politikai bei kiti veikėjai antradienio vakarą susirinks po rekonstrukcijos atsinaujinusioje Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Buvę ir esami Kauno politikai bei kiti veikėjai antradienio vakarą susirinks atnaujintoje Kauno valstybinėje filharmonijoje. / Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr.

Per šventinį vakarą bus pagerbti buvę ir esami Kauno miesto tarybos nariai, merai, teisėtvarkos ir teisėsaugos atstovai. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos pirmininkas Algimantas Jankauskas pasirašys laikinosios sostinės nuopelnus išaukštinančią deklaraciją.

Deklaracijos tekstas:

„Mes, iškilmingos sueigos dalyviai, Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus liudininkai ir aktyvūs savivaldos principų kūrėjai, deklaruojame:

1408 metais savivaldos privilegiją Kauno miestui suteikęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Vytautas Didysis padėjo pagrindus ilgaamžėms miesto savivaldos formoms ir tradicijoms. Savivalda vystėsi senojoje Lietuvoje, carinio valdymo metais, tačiau labiausiai atsiskleidė XX amžiuje. Sieksime, kad šiandien nuolat tobulinama Kauno miesto savivalda tarnautų kiekvienam miestiečiui.

Praeityje kauniečių sukurta stipri bendruomenė amžininkų vadinta Respublica Caunensis. Tęsdami garbingas tradicijas, kauniečiai aktyviai dalyvauja atgimstančių miesto bendruomenių ir visuomeninių organizacijų veikloje, kuriant pilietinę visuomenę. Sieksime, kad savivalda stiprėtų, jos principus aktyviai kurtų ir tobulintų visi miesto gyventojai.

Kauno mieste nuo seno gyvena daugiatautė bendruomenė. Puošnias bažnyčias, namus ir rūmus statė, gatves grindė ir tiltus tiesė lietuviai, lenkai, vokiečiai, rusai, ukrainiečiai, žydai ir totoriai. Mieste visi norintieji rado ir randa vietos taikiam, kūrybingam darbui. Kilniausių minčių ir vertybių semiamasi Romos katalikų bažnyčiose ir kitų tradicinių konfesijų maldos namuose. Sieksime, kad kiekvienam miesto bendruomenės nariui būtų sudarytos visos sąlygos dirbti, kurti ir dvasiškai tobulėti.

Kaunas žymus laisvų ir ekonomiškai savarankiškų pirklių ir amatininkų bendruomene, čia organizuotai dirbo kelios dešimtys pirklių ir amatininkų gildijų, Hanzos miestų sąjungos pirkliai. Kaunas buvo ir išlieka vienu svarbiausiu Lietuvos prekybos ir pramonės centru. Sieksime, kad verslininkams ir pramonininkams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos dirbti ir investuoti Kaune, visus skatinsime palaikyti ir paremti įgyvendinamus projektus ir idėjas.

Kauno miestas Lietuvos istorijoje įsitvirtino kaip modernios Lietuvos valstybės lopšys. Asmeniniu valdžios atstovų pavyzdžiu buvo prikeliamos senosios vertybės ir kuriamos naujos atgimstančio krašto tradicijos. Savivaldos, teisėtvarkos ir teisėsaugos atstovų veikla buvo ir bus grindžiama aukštais etikos ir moralės principais“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos