Vienas labiausiai patyrusių Kauno policijos vadovų, kalbėdamas apie šalies vairuotojus bei jų keliamas problemas, išskyrė vieną jų kategoriją – žmones, kuriems Kelių eismo taisyklės kelia alergiją.
„Jie nepripažįsta įstatymų, nepripažįsta jokių taisyklių. Su jais yra sunkiausia. Aišku, palyginti su visa mase, tokių yra gana nedaug. Jeigu kalbame apie daugelį, yra tikrai akivaizdus gerėjimas. To nenuneigsi. Nesakau, kad tai vien tik policijos nuopelnas. Nors ji taip pat ne paskutinėje vietoje. Manau, vairuotojų kultūros šuolį lėmė kompleksinės priemonės: ir keičiami įstatymai griežtinant atsakomybę, ir įteisinta mašinų konfiskacija, ir vairuotojo pažymėjimo perlaikymas, ir kursų lankymas dėl girtumo, ir dabar pridėti psichologiniai kursai“, – kalbėjo A.Tarasevičius.
Dalis policininkų jaučiasi nebaudžiami
– Prieš daugiau nei savaitę visą šalį sukrėtė nelaimė kelyje Vilnius–Kaunas, kai girtas Trakų rajono policijos pareigūnas Sigitas Šostakas užmušė kauniečių medikų porą ir dar du žmones sunkiai sužeidė. Lyg to būtų maža, ketvirtadienį vakare pareigūnams įkliuvo neblaivi Garliavos seniūnė. Ar, Jūsų nuomone, šie du įvykiai liudija vėl aštrėjančią padėtį keliuose? Ar tai labiau išimtys iš taisyklės?
– Manau, padėtis po truputį gerėja. Tai įrodo statistikos rodikliai. Nors ir ne viską parodo, statistika netikėti negali. Bet kad dar turime problemų dėl išgėrusių vairuotojų, niekas nepaneigs, nes vos ne kiekvieną dieną matome, kas atsitinka. Ši liga ne taip greitai išgydoma.
Mes patys netikėjome, kai buvo priimta Veronos deklaracija, kuri Lietuvai nurodė per penkerius metus, iki 2010-ųjų, perpus sumažinti avaringumą. O mums jį pavyko sumažinti beveik 64 proc. Netikėjo niekas, kad viskas taip susidėlios. Visose srityse yra žymus mažėjimas. Ateityje kelsime užduotis, kad prie vairo išvis nesėstų girti žmonės. O dabar yra tų problemų. Ir policijos pareigūnai girti važiuoja, būna, gauni kartais informacijos. Važiuoja ir aukštesnio rango valdininkai. Paimk kokią panorėjęs įstaigą, organizaciją ar įmonę, visur tokių žmonių yra. Yra tokia žmonių kategorija, kurie negali laikytis Kelių eismo taisyklių, jiems nuo jų yra alergija. Šie žmonės tiesiog turi pažeisti taisykles. Tokia jau jų psichologija ir natūra. Teko bendrauti su Skandinavijos šalių, kur avaringumas yra visai nedidelis, pareigūnais. Jie turi didesnės rizikos grupės vairuotojų, kurie nuolat padaro pažeidimų, sąrašus, juos nuolat stebi. Gerai, kai tokių nedaug. O pas mus pažeidėjų, deja, dar tikrai daug. Juos atrinkti, stebėti ir kaip mažus vaikus auklėti sunku.
– Jeigu kalbame apie pareigūnų poelgius prie vairo, pastaruoju metu visuomenėje paaštrėjo kalbos, kad policininkams dangstant vienas kitą dalis pareigūnų jaučiasi tarsi nebaudžiami. Ar tai yra didelė problema?
– Toks dalykas vyksta. Jei pareigūnas sėda prie vairo išgėręs ir žino, kad, jei jį sustabdys kolega, parodys darbo pažymėjimą ir laimingai grįš, tai jei šitų dalykų nebūtų, būtų žymiai mažiau prie vairo išgėrusių. O kiek jų važinėja tokių, man sunku pasakyti. Bet tai vyksta. Kartais eismo įvykiai rodo, kad pareigūnai vis bando ir rizikuoja. O jeigu vieną kartą pabandė, antrą kartą pabandė ir praėjo, tai, žinote, prie gero priprantama. Tokio pareigūno mentalitetas ir visi kiti kriterijai yra labai žemi, jis apskritai neturėtų tokio darbo dirbti. Visi mes iš tos pačios visuomenės, visi mes tame pačiame braidžiojame iki kelių, bet jei tu atėjai į policiją, jei prisiekei tarnauti ir laikytis įstatymų, kartelė tau yra iškelta dvigubai. Nors atlyginimai ir nėra didžiausi, o darbo sąlygos – pačios geriausios, visi žino, kur eina. Nepateisinu nė vieno atvejo, kai pareigūnas vairuotoja išgėręs, jau nekalbu apie įvykius, kai tokia policininkai padaro avariją.
Atpalaiduoja ne alkoholis, o sportas
– Apie atsistatydinimą pranešęs policijos vadovas Vizgirdas Telyčėnas, bandydamas paaiškinti, kodėl policininkai vairuoja neblaivūs, aiškino, kad tai lemia aukštas girtavimo lygis visoje šalyje bei tai, jog policininkai alkoholiu malšina darbe patiriamą įtampą. Kaip manote jūs?
– Aš asmeniškai įtampą malšinu intensyviai sportuodamas. Tai man labai padeda. Man jau 57 metai, būna, krepšinį žaidžiu su perpus ar beveik triskart jaunesniais. Žaidžiame maždaug pusantros valandos, tuomet visi eina praustis, o aš dar pusvalandžiui einu į treniruoklių salę. Čia yra kelias, čia yra išeitis.
– Kalbant tiek apie korupcijos mastą, tiek apie padėtį keliuose, daug kas pavyzdžiu laiko Estiją. Labai panašaus į mus likimo šalis dar ekonomikos kilimo laikais sumažino policininkų skaičių, likusiems pakėlė atlyginimus ir dabar, nors yra tik už 500 km, nuo mūsų yra taip toli, kad atrodo lyg vakarų Europos valstybė. Ar šitu keliu negalėtų žengti Lietuva? Ar mums reikia kito recepto?
– Šituos dalykus mes žinome. Estijos policija labai daug pareigūnų pakeitė jaunais, padarė didelę rotaciją. Manau, reikia atlikti labai pamatuotą ir nuodugnią analizę, su kiek pareigūnų galima apsieiti. Ardyti, nupjauti yra nesunku. Bet paskui pasižiūri, kad nėra kam skirti vieno ar kito darbo. Kita vertus, tarp jaunų pareigūnų ne visi juk tik geri. Kai reikia rasti pareigūną, kurį paaukštintume iš policininko, kartais tiesiog nėra kam. Čia irgi problema. Reikia, kad jauni žmonės augtų, kad konkurencija būtų, o dabar ta girnapusė sukasi iš lėto, ir viskas.
Skundimas ar pilietiškumas?
– Pakalbėkime apie Kauno vairuotojus. Anksčiau jie garsėjo įžūlumu ir žema kultūra. Kaip galėtumėte įvertinti dabartinę situaciją?
– Pagerėjimas yra akivaizdus. Kas jį lėmė? Daug jaunimo yra emigravę. Kai kurie grįžta pamatę, kokia kultūra yra svetur, ir, reikia manyti, patys auklėjasi. Be to, įtaką daro nuobaudų neišvengiamumas. Nori nenori kirtimas per kišenę viską stato į vietą. Anksčiau patys tie asai važiuodavo tamsintais priekiniais stiklais, juos bausdavai, o jie į tai nekreipdavo dėmesio. Bet vienas, antras, trečias kartas ir jie apsiramina.
– Kiek teko girdėti, pastaruoju metu tikrai daug žmonių policijai praneša apie pažeidimus darančius kitus vairuotojus. Vieni tai vadina skundimu, kiti laiko pilietiškumu. Kaip yra iš tikrųjų?
– Visuomenės aktyvumas yra žymiai išaugęs. Anksčiau, patys žinote, ir šviesomis mirksėdavo perspėdami apie patruliuojančius policininkus. Galima sakyti, mes anksčiau alkani būdavome, o dabar tiek turime, kad apžioti neįmanoma. Žmonės fotografuoja įvairius pažeidimus, nuotraukas atneša, siunčia elektroniniu paštu, apie pažeidimus praneša telefonu. Mes tiesiog nespėjame į viską reaguoti. Kokia apie kitų pažeidimus pranešančių žmonių suaktyvėjimo priežastis? Manau, didelę įtaką padarė paskelbtas vadinamasis karas keliuose. Kiekvieną dieną apie tai buvo kalbama tiek laikraščiuose, tiek televizijoje, tiek per radiją ir tai jaučiama. Žinote, kai per avarijas nukenčia nekalti jų dalyviai, žmonės pradeda mąstyti, kad kita auka gali būti jų artimasis. Gyvenimas žmones verčia mąstyti.
– Padidėjusios baudos, greičio matuokliai, visuomenės aktyvumas padarė savo. Kaip manote, ar bus kada nors Lietuvoje taip, kaip dabar yra Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse, kur gatvėse beveik nėra patrulių, nes jų tiesiog nereikia?
– Tikrai ateis. Kaip minėjau, ir mes nesitikėjome, kad per penkerius metus daugiau nei per pusę Lietuvoje sumažinsime avaringumą. Dabar mums labai padeda vaizdo stebėjimo sistema, veikianti visame centre, senamiestyje ir kitose miesto vietose. Taip išaiškiname daug nusikaltimų ir pažeidimų. Tiek kameros, tiek kiti kompleksiniai dalykai po truputį daro savo. Tuo tarpu mes iš policininkų reikalaujame kreipti dėmesį į pagrindinius dalykus: į avarinių situacijų sudarymą, galimai neblaivius vairuotojus, greitį ir pėsčiųjų nepraleidimą. Siekiame, kad jie neturėtų laiko pašaliniams dalykams. Aišku, visko dar pasitaiko. Jei tikriname ir randame, kad darė ne tą, ką reikėtų, rengiame tarnybinius patikrinimus, baudžiame. Taip veržiame po truputį iš visų pusių.
Netrūksta savivaliaujančių pareigūnų
– Būtent su tuo susijęs ir kitas mano klausimas. Yra kelios vietos Kauno centre, kur stovinčius policininkus galima sutikti kone kasdien. Jie dažnai pažeidėjų tyko iš Kęstučio gatvės pasukus į Maironio gatvę, ties Karaliaus Mindaugo prospekto ir Muitinės gatvės sankryža, ties išsukimu iš vadinamojo pilies žiedo. Ar čia yra avaringiausios ir problematiškiausios vietos Kaune?
– Tikrai ne. Jei tokie dalykai vyksta, šios patogesnės vietos yra pačių pareigūnų pasirinkimas. Jie, matyt, gerai pažįsta miestą ir žino, kur vairuotojai gali daryti pažeidimų. Tai nėra gerai. Aišku, aš negaliu pasakyti, ar jie laikosi jų užduotyse nurodytų vietų, bet tikrai papiktnaudžiaujama. Būna, važiuoja į nuošalesnes vietas, kur mažiau žmonių ir kur gali atlygio kokio laukti iš pažeidėjo. Matyt, pareigūnai yra lankstūs ir spėja visur.
– Kaip manote, ar paprastam vairuotojui būtų sunku Kauno gatvėse dirbančiam pareigūnui įsiūlyti kyšį?
– Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negaliu, bet, matyt, yra tokių pareigūnų, kuriems įsiūlyti gal ir nebūtų problemų. Bet yra tokių, kuriems tikrai neįsiūlysi. Iš kur žinome? Matome iš jų darbo, iš pašalinių žmonių, vairuotojų atsiliepimų. Galų gale matai patį žmogų, jo rezultatus.
– Gal yra tekę girdėti apie vieną Klaipėdos policininką, garsėjantį principingumu. Ar Kaune turime tokių policininkų?
– Nesinorėtų vardyti pavardžių, bet tokių tikrai yra. Būna, kartais iš pašalės išgirsti, kad tokie nesukalbami policininkai vadinami kirviais.
– Praėjusią žiemą Kaune, Europos prospekte, Centro policijos komisariato tyrėjas Egidijus Merkelis partrenkė ir negyvai sužalojo per pėsčiųjų perėją einančią moterį. Tuomet buvo įtariama, kad atostogų metu kriminalistas automobilį vairavo neblaivus. Gal žinote, kaip ši istorija baigėsi?
– Nežinau. Man reikėtų pasitikslinti. Tuoj paskambinsiu (A.Tarasevičius paskambino vienam iš savo kolegų – red.). Kiek sužinojau, atliktas kraujo tyrimas parodė, kad pareigūnas vairavo blaivus. Jis susitaikė su žuvusiosios giminėmis, šie jokių pretenzijų neturėjo.
– O pats įvykis, kai vairuotojas užmuša per pėsčiųjų perėją einantį žmogų, nėra baustinas?
– Aišku, kad baustinas.
– O jis vis dar dirba policijoje?
– Sako, kad dirba.
– Kaip Jums visa tai skamba?
– Iš šalies žiūrint, tai kiekvienam gali kelti abejonių. Gal kas nors ne iki galo padaryta, neprivesta. Miršta žmogus, tai koks čia gali būti atsiskaitymas.
