STT jau anksčiau skelbė, kad Kauno klinikinėje ligoninėje, kurioje D.Gineikaitė praėjus 3-4 valandoms po avarijos darėsi kraujo tyrimus, rasti du kraujo mėginiai su D.Gineikaitės vardu. Viename – vidutinį girtumo laipsnį rodantis alkoholio kiekis. Kitame – nulis promilių. Tęsdami tyrimą, STT pareigūnai paprašė papildomos ekspertizės, kad būtų nustatyta, ar abu kraujo mėginius tikrai davė buvusi NŽT vadovė.
„Mūsų žiniomis, tikrai nėra jokių abejonių, kad ten yra jos kraujas – ir vienas, ir kitas“, – 15min sakė STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas.
Buvo paimtas vienas mėginys. Jis užfiksuotas ir STT poėmio protokole. Apie antrą mėginį žinome tik iš žiniasklaidos ir tai, ką skelbia STT.
Kauno klinikinės ligoninės, kurioje dėl D.Gineikaitės istorijos taip pat atliekamas vidinis tyrimas, komunikacijos specialisto Sauliaus Tvirbuto teigimu, įstaigos vadovybei žinomas tik vienas kraujo mėginys.
„Mūsų dokumentacija rodo, kad buvo paimtas vienas mėginys. Jis užfiksuotas ir STT poėmio protokole. Apie antrą mėginį žinome tik iš žiniasklaidos ir tai, ką skelbia STT“, – tikino Kauno klinikinės ligoninės atstovas.
Anot jo, vidiniam tyrimui užbaigti trūksta duomenų, kurių tikimasi gauti iš teisėsaugos.
„Kai mūsų tyrimas bus baigtas, apie tai informuosime visuomenę. Jei paaiškės, kad buvo padaryta nusikalstama veikla, reaguosime griežčiausiai, kiek leidžia įstatymai“, – paklaustas, ar atsakingi asmenys bus atleisti, teigė S.Tvirbutas.
Dėl įtarimų, jog D.Gineikaitės kraujo tyrimą buvo bandoma suklastoti, STT kaip specialųjį liudytoją apklausė Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, kuriam iškart po avarijos skambino D.Gineikaitė. Taip pat apklaustas jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, laikinai einantis pareigas Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Šulnius, D.Gineikaitės kraujo paėmusi medicinos sesuo.
Trečiadienį, alkotesterio parodymus aiškindama teisme, D.Gineikaitė tvirtino, esą juos iškraipė netrukus iki tyrimo vartotas burnos skalavimo skystis „Listerine“. Šio skysčio pėdsakų D.Gineikaitės kraujo mėginiuose ekspertai neieškojo.
„Mūsų ligoninėje neatliekamos apsvaigimo nustatymo ekspertizės. Taip pat negalime vertinti kieno nors parodymų, nuomonių teisme ar kur nors kitur“, – D.Gineikaitės teisme išsakytą istoriją, jog alkotesterio parodymai galėjo būti klaidingi dėl prieš pat tyrimą vartoto burnos skalavimo skysčio, įvertino Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas.
Trečiadienį teisme D.Gineikaitės advokatas pateikė prašymą, jog iš STT būtų išreikalauti dokumentai, svarbūs jo klientės gynybai administracinėje byloje. Kadangi STT tyrime D.Gineikaitei kaltinimai nėra pareikšti, ji negali susipažinti su tiesiogiai su ja susijusia kraujo mėginių tyrimų informacija.
Advokatas patikino, jog yra kreiptasi į krizių centrą dėl DNR tyrimų, kurie galėtų patvirtinti, ar STT tiriamuose kraujo mėginiuose – tikrai D.Gineikaitės kraujas.