Nacionalinio transliuotojo teigimu, sprendimus dėl brangiausio pirkinio Sveikatos apsaugos sistemos istorijoje galėjo lemti įtakingi Kauno medikai, kurių siekius įgyvendinti padeda pavaldumo ryšiais su jais susiję Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia, jog ciklotrono, dar žinomo kaip dalelių greitintuvas, įsigijimas bus finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir leis atlikti daugiau svarbių diagnostinių tyrimų dėl onkologinių, neurologinių, širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų susirgimų.
Įrenginys gamins radionuklidus, reikalingus pozitronų emisijos tomografams (PET), tokių įrenginių Lietuvoje yra du – Vilniuje ir Kaune. Šiuo metu minimus radiofarmacinius preparatus Lietuva importuoja ir tai, anot SAM, sudaro apie 80 proc. tyrimo kainos. Toks tyrimas, anot SAM, kainuoja 1 145 eurų ir, įsigijus ciklotroną, galėtų gerokai atpigti.
LRT tvirtina, jog abejonių kelia tai, jog ciklotronas su kitais brangiais projektais prieš kelerius metus įvardintas ne kaip Kauno klinikų, kuriose jis atsiras, o kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) strateginis projektas. LRT pažymi, kad šiame universitete yra dirbęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, į ministeriją iš Kauno klinikų atėjusi dirbti viceministrė Lina Jaruševičienė iki šiol dirba LSMU, jos pirmtakė buvusi viceministrė Gintarė Šakalytė pernai išėjusi iš ministerijos grįžo į dirbti klinikas.
A.Veryga ir L.Jaruševičienė teigia nedalyvaujantys už brangų pirkimą atsakingoje koordinavimo komisijoje ir nuo visų susijusių sprendimų nusišalinę. Tačiau L.Jaruševičienė, anot LRT, patvirtino bendraujanti dėl ciklotrono projekto su LSMU atstovais, įskaitant rektorių Remigijų Žaliūną.
R.Žaliūnas vadovauja Kauno klinikoms priklausančiai Kardiologijos klinikai, o Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius, savo ruožtu, eina ir LSMU prorektoriaus klinikinei medicinai pareigas.
L.Jaruševičienė LRT teigė, kad projektą būtina įgyvendinti greičiau norint spėti panaudoti europinį finansavimą, nes priešingu atveju, tektų grąžinti į PET projektą jau investuotas lėšas.
Gydytojas hematologas, ilgus metus dirbęs Kauno klinikose, Eduardas Vaitkus LRT šią situaciją įvardijo „vienos grupės interesų gynimu“.
„Finansiniai srautai SAM yra nukreipiami pagal tam tikrų ekonominių grupių interesus. Nauda ligoniui nėra tikslas. Nauda ligoniui yra šalutinis poveikis, šalutinis efektas, atsirandantis įgyvendinant tuos biznio interesus“, – sakė jis, pridūręs, jog pirkinys tik padidintų socialinę nelygybę sveikatos apsaugos sektoriuje, kai lėšų dėl brangių pirkinių nepakanka pigesniems gydymo ir diagnostikos metodams.
