Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus ir Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. Rimanto Benečio, tai – šiuolaikinė diagnostikos technologija, kuri pasaulyje nėra labai nauja, tačiau Lietuvoje ir Baltijos šalyse dar nebuvo taikyta.
„Šios technologijos išskirtinumas – tikslumas ir galimybė surasti tikslią nedidelių darinių plaučiuose lokalizaciją, kuri įprastais metodais nėra tokia tiksli. Pritaikius šį diagnostikos būdą ir atradus tikslias darinių vietas, jų pašalinimas tampa mažiau invazinis ir traumuojantis, todėl pacientams kyla mažiau komplikacijų, o pooperacinis laikotarpis būna sklandesnis, greitesnis ir sėkmingesnis“, – sako prof. R.Benetis.
Pritaikius šį diagnostikos būdą ir atradus tikslias darinių vietas, jų pašalinimas tampa mažiau invazinis ir traumuojantis.
Vienas iš pacientų – Antanas, kuriam kovo pabaigoje buvo atlikta naujoji procedūra. „Iškart po procedūros jaučiausi puikiai ir jau kitą dieną grįžau namo. Dabar tik šiek tiek jaučiu maudimą plaučiuose, biopsijos vietoje ir laukiu tolesnio gydymo“, – pasakoja kaunietis.
Onkologine liga sergantis pacientas gydytojo buvo siųstas pasitikrinti plaučius dėl darinio plautyje. Vasario mėnesį Kauno klinikose jam buvo atliktas plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimas, parodęs, jog plaučiuose yra darinių ir reikalingas platesnis ištyrimas. „Sulaukus atsakymų, buvo paskirta konsultacija pas gydytoją pulmonologą, kuris ir pasakė apie galimybę atlikti naują diagnostikos procedūrą“, – sako Kauno klinikų pacientas.
Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovo prof. Mariaus Žemaičio teigimu, ši saugi intervencija atliekama, kai kitos diagnostikos galimybės yra išnaudotos, pavyzdžiui, įprasta bronchoskopija, transbronchinė biopsija ar endobronchinis ultragarsas. „Paciento plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatai parodė, jog plaučiuose yra mažų darinių, prie kurių tiksliai prieiti ir paimti biopsiją galima tik pasitelkus šią inovatyvią diagnostikos technologiją“, – teigia gydytojas pulmonologas.
Pasak Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojo krūtinės chirurgo Vyčio Bajoriūno, elektromagnetinė navigacinė bronchoskopija ateityje krūtinės chirurgams operacijos metu padės ne tik tiksliai lokalizuoti smulkius darinius plaučių audinyje, bet ir minimaliai invaziniu chirurginiu būdu juos pašalinti, išsaugant nepažeistą plaučio audinį.
Procedūros metu specialiais elektromagnetiniais zondais yra pažymimi specifiniai taškai plaučiuose, taip sujungiant paciento kvėpavimo takus su trimačiu radiologiniu ir endobronchiniu navigacijos žemėlapiu kompiuteryje. „Tokio navigacinio žemėlapio pagalba specialiais elektromagnetiniais kateteriais ir zondais per bronchus patenkama tiksliausiu keliu iki mažiausio darinio plaučiuose. Jį pasiekus, paimama biopsija“, – paaiškina prof. M.Žemaitis.
Elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija atliekama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos hibridinėje operacinėje, pacientui skiriant bendrą nejautrą. Procedūra atliekama dalyvaujant daugiadalykei komandai: gydytojams pulmonologams, krūtinės chirurgams ir anesteziologams.
„Mes tikimės, kad ateityje tai bus ne tik diagnostikos, bet ir gydymo technologija. Išmaniosios sistemos pagalba, pritaikius įvairią energiją, tikimės šalinti tam tikros lokalizacijos, savybių ir dydžio navikus kvėpavimo takuose ir plaučiuose“, – sako Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. R.Benetis.
Remiantis pasauline praktika, bronchoskopijos elektromagnetinės navigacijos kontrolėje sėkmė siekia net 94 proc. Iki valandos trunkanti minimaliai invazinė procedūra yra saugi, o patiriamos komplikacijos yra reikšmingai retesnės nei chirurginių procedūrų metu. Kitą dieną po procedūros pacientai jau gali keliauti namo.
