Kraujo donorystė – itin svarbus, gyvybes gelbėjantis darbas.
Kasdien Kauno klinikose jos dėka yra išgelbėjama virš 50 gyvybių – į nelaimingus atsitikimus patekusių ir onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, gimdyvių ir ligonių, kuriems atliekamos įvairios operacijos.
Kai kurie pacientai tik donorų gerumo dėka gali džiaugtis gyvenimu.
Kaip spaudos konferencijos metu teigė Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė, šiuo metu situacija yra itin grėsminga – poreikis kraujo auga ir jau grįžo į priešpandeminį lygį, o donorystės skaičiai krito daugiau nei du kartus. Priežastis paprasta – donorai serga ar jiems tenka izoliuotis.
Kasdien Kauno klinikose jos dėka yra išgelbėjama virš 50 gyvybių.
„Norime kreiptis į visuomenę, prašydami pagalbos. Kurie esate sveiki, nelikite abejingi ir ateikite padovanoti kraujo. Jei anksčiau turėdavome apie 50 donorų per dieną. Mūsų poreikis – 60-70, tai dabar atvyksta apie 20 donorų per dieną ir tai tęsiasi jau antra savaitė. Daugiau laukti nebegalime“, – situaciją nupasakojo D.Remeikienė.
Pasak jos, skiepai niekaip nesusiję su donorystės atidėjimu – tiek skiepyti, tiek neskiepyti gali ateiti ir duoti kraujo. Jau kitą dieną po skiepo galima tai daryti.
Aukoti kraujo gali ir persirgę COVID-19. Po persirgimo turi praeiti 14 dienų nuo simptomų išnykimo akimirkos. Tai galioja ir kitoms virusinėms ligoms, pvz., gripui.
Atidedamos operacijos
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. dr. Linas Velička atskleidė, kad kai kurių kraujagyslių operacijų metų pacientams sunaudojama net iki 3-4 litrų donorinio kraujo.
„Įprastai, sergant tokiomis ligomis kaip pilvo aortos aneurizma, kraujo poreikis yra išties didelis. Natūralu, to kraujo mes visuomet turime turėti pasiruošę, nes nežinome, kada atvyks toks ligonis, sergantis ūmia kraujagysline liga. Jei taip atsitiktų, kad jis neturėtų kraujo, jo išgelbėti garantuotai nepavyktų“, – patikino L.Velička.
Jis paaiškino, kad kai dėl COVID-19 buvo sutrikusios sveikatos priežiūros teikimo paslaugos, medicinos prieinamumas, susidarė visuomenei tam tikra skola. Yra susikaupę ligonių, kuriuos reikia operuoti. Jei trūksta kraujo planinėms operacijoms, jos yra tiesiog stabdomos.
Anot mediko, reikia suprasti tuos sunkiai sergančius, kenčiančius žmones, kurie ilgai dėl pandemijos situacijos negalėjo sulaukti planinės operacijos. Ir kai jiems pagaliau nušvinta šviesos spindulėlis, kad sulauks ilgai lauktos operacijos, sužinojo, kad jų operacija atidedama todėl, kad nėra kraujo.
Vakar turėjome tokį ligoninį, kuriam padėjo išgyventi tik donoro kraujas. Dėl to, kad jis yra gyvas, turi padėkoti tiems žmonėms, kurie to kraujo jam davė.
Trečia grupė žmonių yra ta, kuriems staigiai po operacijos prireikia kraujo dėl kilusių komplikacijų.
„Vakar turėjome tokį ligoninį, kuriam padėjo išgyventi tik donoro kraujas. Dėl to, kad jis yra gyvas, turi padėkoti tiems žmonėms, kurie to kraujo jam davė. Mūsų skyriaus poreikis – apie 40 litrų kraujo per metus. Tai išties didžiuliai skaičius. Ir tik tai vienas skyrius. Mūsų klinikoje yra ir Širdies chirurgijos skyrius, kuriame kraujo poreikis – dar didesnis. Jokia sudėtinga medicina be donorinio kraujo negali veikti“, – teigė L.Velička.
Anot jo, planinės operacijos kartais atidedamos, nes nėra tam tikros grupės kraujo. Tiesa, tokios situacijos dar yra retos.
Tai gali būti ir jūsų sesuo ar draugė
Kraujo komponentų taip pat prireikia ir gimdymų metu. Apie tai, kokia grėsmė kiltų, jei kraujo pritrūktų daugiau, papasakojo Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. dr. Meilė Minkauskienė. Anot jos, motinystės kaina kartais gali būti itin brangi.
„Mūsų gimdyvės kartais kraujuoja labai greitai – praranda iki 1,5 litro per 10 minučių. Turime reaguoti labai greitai. Per metus pasaulyje miršta apie 130 tūkst. gimdyvių ir nėščiųjų dėl nukraujavimo. Mūsų pacientės sunkėja, nes daugėja jų, vyresnio amžiaus, ar tų, kurioms reikia cezario pjūvių. Jie – vis sudėtingesni, pasižymi įvairiomis komplikacijomis. Ir pandemija nepalanki. Esant infekcijai, sutrinka krešumas, prasideda gausus pogimdyvinis kraujavimas“, – paaiškino M.Minkauskienė.
Ji iki šiol prisimena nėščiąją, kuri į Kauno klinikas pernai pakliuvo sirgdama COVID-19. Jos vaikelis žuvo dėl krešumo sutrikimų. Moteris neteko apie 4 litrų kraujo. Norint gimdyvę išgelbėti, teko perpilti 29 vienetus kraujo ir jo pakaitalų.
„Džiaugiuosi, nes šiandien ji jau laukiasi. Linkiu pačios didžiausios geros kloties. Kita viena sudėtingiausių pernai pacienčių pas mus pateko jau plyšus gimdai ir žuvus vaikeliui. Kraujo netekimas siekė 3 litrus, teko perpilti 19 vienetų kraujo pakaitalų tam, kad išgelbėtume moters gyvybę. Tai gali būti ir jūsų žmonos, sesers, draugės, dukters istorija. Tai pats lengviausias būdas išgebėti gyvybę. Kviečiu paaukoti kraujo kraujo centre“, – patikino M.Minkauskienė.
Reikia tūkstančių donorų
Kaip 15min teigė Kauno klinikų Kraujo centro, veikiančio dešimtmetį, vadovė, šių dienų situacija – prasčiausia per pastaruosius keletą metų. Anksčiau pasitaikydavo kraujo atsargų trūkumo atvejų, tačiau problema, paskatinus aukoti kraujo, išsispręsdavo per keletą dienų.
Dabartinė grėsminga situacija tęsiasi jau keletą savaičių ir numanoma, kad tęsis dar ne vieną savaitę.
Per metus Kauno klinikoms reikia 16-17 tūkst. donorų kraujo.
„Širdies, kraujagyslių ir krūtinės chirurgijoje sunaudojama apie 2 tūkst. donorų kraujo per metus. Turime turėti kraujo bent trims dienoms, bet ar jo tikrai užteks, galėsime pasakyti tik po to, žvelgdami atgal“, – patikino Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. D.Remeikienė.
Anksčiau Kauno klinikų Kraujo centras turėdavo kasdien apie 400-500 maišelių įvairių kraujo grupių. Užtekdavo jų potencialiai penkioms dienoms. Dabar teturi 200-300 maišelių.
„Kartais atrodo, kad tam tikros grupės kraujo užteks rytojui ar porytojui, o jau vakare turime papildyti atsargas. Situacija dinaminė. Nepamiršti reikia ir to, kad iš kraujo gaminami ir trombocitai, kurie galioja tik keletą dienų. Juos reikia ruošti kasdien. Jei neturime tam tikro skaičiaus donorų per dieną, neturime ir trombocitų“, – patikino medikė.
Paklausus, ar tuomet nereikėtų grįžti prie apmokamos donorystės, D.Remeikienė atsakė, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungoje dėl nemokamos donorystės. Šalys, kuriose donorystė yra apmokama, priskiriamos trečiosioms šalims. Lietuva, anot medikės, nenorėtų prie to grįžti, juk ir saugumas donorų bei kraujo skiriasi.
„Iki šios situacijos padėtis buvo visai nebloga. Lietuvoje žmonės yra puikūs donorai, tiesiog dabar jie serga ir negali atvykti. Jie tikrai atvyks, bet atvyks kažkada vėliau“, – patikino D.Remeikienė.
Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo. Didžiausias poreikis tų grupių kraujo, kurių pacientų yra daugiausiai: 0+, A-.
Pritrūkus, Kauno klinikos kraujo užsisako iš Nacionalinio kraujo centro. Tačiau ta dalis, kuri yra užsakoma, vis didėja, tad ateis laikas, kai ir Nacionalinis kraujo centras nebegalės padėti.
„Užsakomi kiekiai išties yra dideli. Dar kraujo atsargų turi Santaros klinikos“, – tai, kad Lietuvoje donorų kraujas kaupiamas tik trijose įstaigose, paaiškino D.Remeikienė.
Prieš vizitą kraujo donorams būtina iš anksto užsiregistruoti tel. nr. +370 37326856, +37037326500.
Daugiau informacijos apie Kauno klinikų Kraujo centro darbo tvarką rasite čia.
