Ketvirtadienį ta proga bendruomenės namuose vyko renginys, kuriame dalyvavo ne tik Kauno valdžios atstovai, Indijos ambasadorius Lietuvai ir Lenkijai, Indijos garbės konsulas, bet ir meno atstovai – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Vytautas Bložė, grupė „Agama“, debiutavusi šiemet vykusioje Lietuvos nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“ bei svečiai iš Indijos – verslininkai, studentai.
Įvairia veikla užsiimantys bendruomenės nariai artimiausiu metu ketina išplėsti teikiamos paramos maistu mastą ir dalį pagamintų vegetariškų patiekalų pasiūlyti sunkiai besiverčiantiems studentams.
Religijų požiūriu esame dar labai jauna bendruomenė. 20 metų – kūdikystė. Taigi, turi augti įsitikinę Kauno miesto Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės nariai
Pasak Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės Viešųjų ryšių skyriaus vadovo Arūno Katausko, šiuo metu Kaune veikianti bendruomenė vienija apie 300 narių: „Tačiau prijaučiančių yra dar daugiau“.
A.Katausko teigimu, bendruomenėje nėra oficialios narystės sistemos: žmonės, kurie nori, dalyvauja paskaitose, kituose renginiuose, padeda juos organizuoti, įsitraukia į bendruomenės veiklą.
„Susidomėjimą mumis pajutome prasidėjus krizei. Tai natūralu: kai materialinės galimybės didesnės, dvasiniu pasauliu domimasi mažiau. O jei prispaudžia nepriteklius, pradedama ieškoti kitokios veiklos, peno dvasiai“, – teigė Kauno miesto Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės narys.
Nuo vegetarizmo kursų iki paramos maistu
Rudenį daugiau žmonių domisi ir bendruomenės organizuojamais vegetariško maisto gamybos kursais. Vedų kultūros centre, kuris yra dukterinė Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės, įmonė rengiami kursai, pasak juos lankančių žmonių, padeda suprasti, kad vegetarai nebadauja: „Yra įvairių produktų, iš kurių galima pagaminti daugybę vegetariškų patiekalų“.
Dar viena iš bendruomenės narių vystomų veiklų – parama ir labdara sunkiai besiverčiantiems asmenims. Įkurtame fonde dirbantys savanoriai gamina maistą ir jį nemokamai dalija tokios paramos ieškantiems kauniečiams. Daugiausia jų „klientų“ – vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau krišnaitai jaučia, jog paramos maistu reikėtų ir studentams.
„Turime planų įkurti dar vieną fondą, kuris rūpintųsi maisto tiekimu studentams. Nemaža dalis jų moka už mokslą, būstą, todėl pavalgyti pinigų ne visada turi. Kol kas dar nežinome, kaip įgyvendinsime savo idėją: galbūt bus įkurta valgyklėlė arba mūsų virtuvėje pagamintą maistą vešime ir dalinsime kažkur mieste“, – sakė A.Katauskas.
Nors bendruomenės vykdoma veikla – įvairiapusė, nemažai daliai kauniečių krišnaitai pirmiausia asocijuojasi su skambia ir spalvinga jų eisena miesto centre. Laisvės alėja einančius, šokančius ir dainuojančius krišnaitus praeiviai palydi ne tik šypsenomis, bet ir piktais pabambėjimais ir epitetais „sektantai“.
„Žmonės nesupranta, kas yra sekta. Daugumai ji kelia tik neigiamas asociacijas. Tačiau mes nesame sekta. Įsitraukti į procesą, kurio metu kartojamas dievo vardas, gali visi norintys – tiek musulmonai, tiek krikščionys. Ir kartoti nebūtina tik Krišnos vardo, galima ir Alachą, jei taip norisi. Mūsų bendruomenės tikslai – idealistiniai. Stengiamės įnešti vidinės harmonijos į visuomenės gyvenimą“, – sakė A.Katauskas.
Pasak jo, susipažinę su Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės puoselėjamomis vertybėmis neretai krišnaitus pavadina Rytų krikščionimis, nes tiek krikščionybėje, tiek ir bendruomenės filosofijoje skatinama meilė Dievui ir savo artimam.
