„Turiu nemalonią patirtį, kai iš manęs už operaciją gydytoja reikalavo kyšio“, – tokiais žodžiais laišką 15min pradėjo Asta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi).
Kaip pasakojo moteris, birželio 14 dieną ji atvyko į Hipodromo gatvėje Kaune veikiančią ligoninę, kur jai turėjo būti atlikta planuota užkritusių akių vokų operacija.
Prieš pat operaciją gydytoja V.S. neva paprašiusi susimokėti 300 eurų. Asta sutiko, tačiau paaiškino, kad grynųjų pinigų neturi – mokės bankine kortele.
„Tuomet gydytoja labai pasimetė ir pasakė, kad užlūžusi mokėjimų sistema, liepė palaukti laukiamajame. Pralaukiau apie 15 minučių. Sugrįžusi ji pareiškė, kad reiks susimokėti 1329 eurus už operaciją, nors ji kompensuojama 100 proc. Su manimi buvo dar viena moteris, kuriai taip pat operavo akių vokus, ir jos neprašė susimokėti. Galiausiai aš nesutikau mokėti, atsisakiau operuotis“, – tikino Asta, atsiuntusi lapelį, ant kurio buvo užrašytas mokestis už operaciją.
Nusivylusi pacientė kreipėsi į LSMU Kauno ligoninės administraciją, parašė skundą dėl galimai reikalauto kyšio. Norėjo gauti skundo kopiją, tačiau ligoninės atstovė paaiškino, kad kopijos gauti nepavyks, nes tai konfidenciali informacija.
„Taip ir likau neoperuota, nors nežinau, ar jau iš viso noriu operacijos toje ligoninėje“, – tikino Asta.
Sulaukė gydytojos skambučio
Išklausiusi Astos istorijos, 15min žurnalistė kreipėsi su užklausa į LSMU Kauno ligoninę. Netrukus paskambinusi Asta ėmė pasakoti apie tai, kad ką tik sulaukė gydytojos, kuri turėjo operuoti jos akių vokus, skambučio. Medikė tikino, jog įvyko nesusipratimas, tačiau koks, kodėl prašė pinigų ir būtent tokių sumų, nepaaiškino.
„Gydytoja, kuri net neatsiprašė, traktavo tai kaip nesusipratimą ir siūlė padaryti operaciją „nemokamai“, nors aš jai ir minėjau, jog ši operacija man priklauso nemokamai, o už tai, kad nedaviau 300 eurų kyšio, ji mane nubaudė, liepdama susimokėti už operaciją 1329,8 euro. Tą lapelį su šia suma išsaugojau.
Pas ją operuotis atsisakiau, tad pasiūlė kitą gydytoją. Iš pradžių sutikau operuotis pas kitą gydytoją, bet vėliau persigalvojau“, – tęsė Asta.
Prašė neviešinti istorijos
Praėjus gal pusvalandžiui po medikės skambučio, kaunietei paskambino moteris iš LSMU Kauno ligoninės administracijos. Pasiteirauta, ar gydytoja susisiekė, ar susitarta dėl operacijos, paprašyta, anot Astos, istorijos neviešinti.
Medikė tikino, jog įvyko nesusipratimas.
„Po to vėl skambino gydytoja ir pranešė, kad turiu 15 dieną 9.30 valandą atvykti į ligoninę pakartotinei apžiūrai. Ji turėjo vykti jau pas kitą gydytoją. Tai mane ir paskatino apsigalvoti. Pas akių gydytojus jau lankiausi ne kartą ir man buvo nustatyta voko ptozė, kai nukritę akių vokai riboja regėjimo lauką, o perteklinė oda verčia blakstienas į akies vidų. Nusprendžiau „nemokamai“ toje ligoninėje nesioperuoti. Jaučiuosi labai pažeminta“, – tikino Asta.
Ji žadėjo skundą parašyti ir Teritorinėms ligonių kasoms.
Vykdo tyrimą
15min užklausą LSMU Kauno ligoninei išsiuntė dar tą pačią dieną – birželio 14-ąją, tačiau po 5 dienų gautas trumpas atsakymas – dėl šios istorijos vyksta vidinis tyrimas.
Apie gautą skundą, kaip tikino ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas, informuota ir SAM.
Ligoninės atstovo žiniomis, jei vokų rekonstrukcija atliekama dėl estetinių priežasčių, operacija yra mokama. Būtent tokia suma, kokią gydytoja nurodė Astai pateiktame lapelyje – 1329,8 euro, neva figūruoja mokamų ligoninės paslaugų sąraše.
Vis dėlto, Asta pabrėžė, kad konsultacijai pas gydytoją buvusi dar praėjusių metų birželį. Tuomet ir nustatyta vokų ptozė. Dėl nuolatinio akių įtempimo net atsiradusi migrena.
„Į Kauno ligoninę atvykau su siuntimu ir visais tyrimais operacijai. Operuotis turėjau dar praėjusių metų gruodžio 14 dieną, bet susirgau sunkia gripo forma ir buvau paguldyta į ligoninę. Tuomet operacija buvo atidėta iki šių metų birželio 14 dienos.
Dar pernai lankiausi ir pas kitą akių gydytoją. Nustatė tą pačią diagnozę. Tad čia buvo ne estetinių sumetimų paskirta operacija“, – tai, kad paslauga jai turėjo būti suteikta nemokamai, įrodinėjo Asta.
LSMU Kauno ligoninė žada supažindinti 15min su tyrimo išvadomis, kai tik jos bus priimtos.
SAM: informacija perduota STT
Dėl šios istorijos redakcija nusiuntė užklausą ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Ministerija praneša, kad minima pacientė į ministeriją nesikreipė, tačiau LSMU Kauno ligoninė informavo ministeriją, kad toks skundas buvo gautas. Į galimą korupcijos atvejį sureaguota: ligoninės administracija pradėjo vidinį patikrinimą ir perdavė informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Ministerija ragina tiek pacientus, tiek gydymo įstaigas griežtai ir principingai reaguoti į korupcijos apraiškas, nedelsiant apie juos informuoti teisėsaugos institucijas.
SAM primena, kad operacija gali būti kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis tais atvejais, kai ji yra atliekama ne kosmetiniu tikslu, o pagal medicinines indikacijas – kai yra išduotas siuntimas kompensuojamam gydymui.
Nustatyti, ar yra medicininių indikacijų konkrečiai operacijai, gali tik gydytojas specialistas (pvz., gydytojas oftalmologas) konsultacijos metu. Todėl pirmiausiai pacientui reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir paaiškins apie galimą operacinį gydymą ir jo kompensavimo galimybes ir, jeigu reikės, išrašys siuntimą gydytojo specialisto (pvz., oftalmologo) konsultacijai.
Turinčiam gydytojo siuntimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui planinis operacinis gydymas būtų kompensuojamas, jei atliekamas gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl tokių paslaugų teikimo. Gydytojas, išduodamas siuntimą, turėtų nurodyti bent tris gydymo įstaigas, kuriose reikiamas paslaugas galima gauti nemokamai (kompensuojama PSDF lėšomis).
Gydymo įstaigoje pacientas turi būti supažindintas su mokamų paslaugų kainomis, jų teikimo tvarka, jam turi būti išsamiai paaiškinta, kada jis gali gauti jam reikalingą paslaugą nemokamai (apmokamą PSDF lėšomis). Savo apsisprendimą ir sutikimą mokėti už paslaugas pacientas turi patvirtinti parašu.
