Jau kelerius metus apie Kauno viešojo logistikos centro statybas netylančios kalbos pastaruoju metu pakrypo kiek kita linkme. Nors vienintele tinkama vieta tokiam centrui iki šiol buvo laikoma Karmėlava, konsultacijų bendrovės „Ernst&Young Baltic“ atlikta analizė parodė, jog žymiai palankesnė vieta yra Palemonas.
Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos projekto „Rail Baltica“ koordinatorius Pavelas Telička pritarė, jog Palemonas turi daugiau privalumų nei Karmėlava, tačiau pabrėžė, jog apsistoti ties viena vieta būtų neprotinga.
„Siūlau mąstyti strategiškai. Jūs turi puikai išvystytą geležinkelio infrastruktūrą Palemone. Nuo jo iki Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) tik 7 km. LEZ sudaro daugiau nei 500 ha ploto sklypas su puikia vietos infrastruktūra, bet iki ten nėra atvesta geležinkelio vėžė. Šiuo metu tai yra didžiulis trūkumas. Be to, nuo didelį potencialą tiek keleivių, tiek krovinių pervežime turinčio oro uosto iki LEZ yra mažiau nei kilometras. Visų šių aplinkybių kompleksas yra didžiulis jūsų pranašumas prieš kitus regionus. Aš, būdamas verslininkas, tikrai suklusčiau, išgirdęs apie tokio mąsto kompleksą“, – savo pastebėjimus dėstė abi galimas viešojo logistikos centro vietas Karmėlavoje ir Palemone apžiūrėjęs P.Velička.
Išklausę šiuos pastebėjimus, tiek Kauno miesto, tiek rajono vadovai sutarė, jog vystant šį projektą būtina pamiršti tarpusavio konkurenciją.
„Regionas ir toliau turi laikytis išvien. Logistikos centras turi būti kuo arčiau Kauno. Tie penki kilometrai neturi išskirti nei Kauno rajono, nei viso regiono. Mes turime dar labiau įsisavinti, kad šiame globaliame pasaulyje konkuruoti turime ne tarpusavyje, o su kitais regionais“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
„Kauno regionas turi galimybę tapti pasaulinio verslo dalimi. Čia gali būti krovinių pervežimo iš Azijos, Rusijos, Europos centras. Pražiopsoti tokią galimybę būtų vos ne nusikaltimas“, – kalbėjo ministro pirmininko patarėja Kauno regiono klausimais Ona Balžekienė.
Kauno viešasis logistikos centras
Pasak „Ernst&Young Baltic“ analizės, Kauno viešojo logistikos centro įkūrimas Palemone kainuotų apie 64 mln. Lt. Tuo tarpu analogiško centro statybos Karmėlavoje galėtų kainuoti apie 110 mln. Lt. Ekspertų teigimu, pagrindiniai Palemono privalumai yra greta esantis greitkelis Vilnius–Kaunas–Klaipėda, geležinkelio linija Šeštokai–Kaunas–Kybartai ir LEZ. Didžioji logistikos centro Palemone įkūrimo sąnaudų dalis – 52 mln. Lt – galėtų būti skirta iš struktūrinių ES fondų. Viešasis logistikos centras veiklą galėtų pradėti 2014 m.
