„Gal jūs žinote, kodėl tiek daug žuvų nugaišo Kauno mariose/Nemune aplink Kruonį? Trūksta deguonies? O gal kažkas ką nuodingo įleido į vandenį? Brakonieriai žvejoja sprogdindami?“ – tokio pirmojo laiško sulaukė redakcija.
Tai, anot skaitytojos, prasidėjo prieš 5 dienas. Arlaviškėse, aplink visą pusiasalį, krantuose, jos teigimu, pastebėta daugybė nugaišusių žuvų, smarvė – didžiulė.
„Kadangi prieš tai mačiau dvesiantį paukštį, sunerimau. Kalbėjau ir su meškeriotojais. Gal ir nereikia baimintis, gal kokia liga užpuolė žuvis“, – spėliojo skaitytoja, deja, neužfiksavusi žuvų masinio kritimo įrodymų nuotraukose.
Nugaišo net kantriausios žuvys?
Penktadienio rytą į 15min kreipėsi dar vienas skaitytojas. Ketvirtadienio vakarą Vytautas taip pat pastebėjo masinį žuvų kritimą Kauno mariose, šįkart – prie krantų iš automagistralės pusės.
„Autostradoje pravažiavus tiltuką, kur atsiveria Kauno marių panorama, ir už kelių kilometrų nusukus į nuvažiavimą link marių, netoli Meilės įlankos, yra automobilių stovėjimo aikštelė, įrengtas molas, skirtas valtims į vandenį nuleisti. Sustojome Grabučiškių poilsiavietėje su žmona pailsėti ir pamatėme daugybę nugaišusių žuvų. Gaišenas skalavo bangos“, – teigė Vytautas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kritę tik karosai ar karpiai, o šios žuvys, jo žiniomis, yra kantriausios, atspariausios temperatūrų pokyčiams.
„Žiemą po ledu neišmiršta“, – patikino skaitytojas.
Tarša nefiksuota
15min žurnalistė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) – ar pastebėtas masinis žuvų gaišimas Kauno mariose ir kodėl tai nutiko?
Atsakydami AAD atstovai paaiškino, kad Kauno gyvosios gamtos skyriaus pareigūnai Kauno marias tikrina nuolat. Birželio 22 dieną aplinkosaugininkams atlikus patikrinimą taršos požymių nenustatyta.
Jei pastebimas taršos šaltinis, aplinkosaugininkai nedelsdami imasi priemonių taršai suvaldyti.
Galimų priežasčių – ne viena
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žuvų gaišimas dažnai sutampa su aplinkos pasikeitimais – staigiu vandens temperatūros svyravimu, deguonies trūkumu, pasikeitusiu pH, – taip pat išsekimu po neršto, virusais, bakterijomis, parazitais.
Šylant klimatui, neigiami fiziniai procesai tampa ryškesni.
„Staigus temperatūros kritimas ar kilimas veikia neigiamai todėl, kad žuvies kūno temperatūra su vandens temperatūra susilygina uždelstai. Dėl išsekimo ar sužalojimų žuvys gali gaišti masiškai“, – paaiškino AAD Komunikacijos skyriaus specialistai.
Anot jų, prieš ir per nerštą kai kurių rūšių žuvys nesimaitina, aktyviai juda, konkuruoja tarpusavyje su kitų rūšių žuvimis ir jų organizmo apsauginės funkcijos nusilpsta, todėl patirti sužalojimai ir bet koks išorinis neigiamas veiksnys gali lemti jų žūtį.
Prasidėjus vasariniam vandens „žydėjimui“ dėl pakitusių aukščiau minėtų vandens parametrų gali būti pastebimas ir kitų žuvų rūšių gaišimas.
Anot aplinkosaugininkų, žuvų gaišimo procesai gamtoje kartojasi kasmet.
„Kadangi kritusi žuvis yra priskiriama prie atliekų, už jų surinkimą atsakinga savivaldybė“, – informavo AAD atstovai.
