„Metai Kaunui buvo neblogi. Miesto biudžetas viršytas 5 mln. Lt (planuota gauti 785 mln. Lt pajamų, o gautas apie 790 mln. Lt, – red. past.). Didžiausią šios sumos dalį – 284 mln. litų – sudaro gyventojų pajamų mokestis.
Paskolų buvome pasitvirtinę už 712 mln. Lt. Pernai baigta statyti arena, tiestos gatvės, baigiamas Girstučio sporto ir pramogų kompleksas, remontuotos mokyklos, darželiai. Šie darbai reikalavo skolintis“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Kupčinskas. Jo ir administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio teigimu, 2012 m. miesto įsiskolinimai sumažėjo nuo 210 mln. Lt iki 175 mln. Lt.
Meras džiaugėsi, kad pernai beveik užbaigti labai svarbūs Kaunui darbai – A.Juozapavičiaus prospekto (kainavo 41 mln. Lt, – red. past.) ir Parodos gatvės (7,8 mln. Lt) rekonstrukcijos. Šiemet prioritetą ketinama teikti Panemunės tilto statybai, vadinamai Savanorių kalno estakadai. „Uždarius šią transporto arteriją, teks susitaikyti su spūstimis. Įmanoma rekonstrukciją atlikti per metus“, – svarstė A.Kupčinskas.
Planai – gražūs
Laisvės alėjos rekonstrukcijos pradžią realiausia sieti su 2014–2020 m. laikotarpiui teksiančia Europos Sąjungos parama. „Savivaldybei būtų sunku rasti tiek pinigų – apie 70 mln. Lt. Reikia keisti ne tik šviestuvus ir grindinį, bet ir po juo esančias komunikacijas“, – aiškino Kauno vadovas. Kongresų rūmų, apie kuriuos garsiai kalbėta praėjusiais metais, idėja taip pat kol kas realumu nedvelkia.
A.Kupčinskas tikisi, kad šiemet iki pavasario pagaliau bus baigta 21 mln. Lt vertės Girstučio sporto ir pramogų komplekso rekonstrukcija. 15min.lt primena, kad į šiame komplekse numatytą baseiną vardinį abonementą turi olimpinį medalį Londone iškovojusi kaunietė Rūta Meilutytė.
„Statybų darbai iš esmės baigti. Dabar svarbiausias darbas – susiderėti su komplekso operatoriumi. Paraišką juo tapti padavė vienintelė įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Mūsų esminė sąlyga, kad nereikėtų miestui mokėti koncesijos mokesčio“, – sakė Kauno meras.
Jis tikisi, kad šiemet taip pat pavyks A.Juozapavičiaus prospekte rastais „smetoniniais“ grindinio akmenimis išgrįsti Prisikėlimo bažnyčios prieigas.
2012 m. metų pabaigoje nugriauto senojo Panemunės tilto vietoje iškils naujas tiltas. Projekto, kurį vykdo bendrovė „Kauno tiltai“, vertė – 102 mln. Lt. Šiemet tikimasis atlikti darbų ne mažiau kaip už 30 mln. Lt.
Duobėms – tik kosmetinis remontas?
Kauno meras neišvengė ir amžino klausimo apie duobėtas Kaune gatves. 15min.lt primena, kad miestas turi galimybę gatvių remontui panaudoti 100 mln. Lt, kuriuos turės rangovui grąžinti per 10 metų. A.Kupčinsko teigimu, tokios sumos pakaktų Raudondvario plento rekonstrukcijai, kuri pagal savo apimtis būtų panaši į A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją, ir dar keliems mažesniems projektams.
„Todėl šią sumą naudosime pirmiausia toms gatvėms, kurioms nereikia keisti pagrindo, t.y. užtenka tik pakeisti viršutinę asfalto dangą“, – sakė politikas.
KTE akcijos vis dar neparduotos
Prakalbęs apie energetikos klausimus, A.Kupčinskas nusistebėjo, kad vasarą buvo sukeltas didelis triukšmas dėl Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų, kurios priklauso Rusijos dujų monopolininkei „Gazprom“, pardavimo, nors „sandoris dėl akcininkų pasikeitimo iki šiol Registrų centre nėra registruotas“.
Miesto vadovas vis dar neatsisako vilčių, kad prie biokuro katilo statybos Petrašiūnų elektrinėje prisidės ir „Lietuvos energija“. Vienai „Kauno energijai“ didelė investicija būtų per sunki našta.
Praėjusiais metais savivaldybės įmonė „Kauno energija“ pasirašė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su dviem nepriklausomais šilumos gamintojais – bendrovėmis „GECO Investicijos“ ir „Lorizon energy“. Šių įmonių pagaminama šiluma – tik lašas jūroje, siekiant atpiginti gyventojams centralizuotai „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kainą, nes KTE minimos įmonės kol kas nesudaro rimtesnės konkurencijos.
