„Tai ne tik idėja. Iš tiesų ketiname kreiptis į artimuosius neformaliai, bandome kontaktuoti per išeivijos bendruomenę ir bandysime pirmiausia neformaliai išsiaiškinti, kokia yra artimųjų valia. Prezidento valią mes žinome, tačiau reikalinga ir artimųjų valia – kitaip ta iniciatyva neturės prasmės“, – BNS antradienį sakė Kauno miesto meras.
A.Kupčinsko teigimu, sužinoti artimųjų valią ir išsiaiškinti, ar tokią idėją palaikytų išeivijos lietuviai, turėtų pavykti per vasarą. Jei idėjai būtų pritarta, Kauno miesto mero teigimu, rudenį būtų galima formuoti darbo grupę.
„Kiltų diskusija: ar Vilniuje, ar Kaune, ar tėviškėje. Kita vertus, visi jo iškiliausi veiklos metai prabėgo Kaune – Kaunui tuo metu taip lėmė istorinės aplinkybės, kad teko atstovauti visai Lietuvai, skleisti valstybingumą ir ginti nepriklausomybę. Tad mums atrodytų, kad turėtų būti Kaune, galbūt prie Prisikėlimo bažnyčios“, – apie galimą prezidento perlaidojimo vietą svarstė A.Kupčinskas.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Andrius Kupčinskas |
1944 metais per gaisrą JAV tragiškai žuvęs A.Smetona buvo palaidotas Klivlando kapinėse. 1975 metais prezidento palaikai buvo perkelti į Čerdono miestelį, kur gyvena jo giminaičiai.
Kaune, Panemunėje, yra A.Smetonos vardu pavadinta alėja, kuria prezidentas mėgo jodinėti. Kaune taip pat veikia A.Smetonos gimnazija, o mieste esančios Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje 1996 metais pastatytas vienintelis A. Smetonos paminklas šalyje.
2014 metais sukaks 140 metų tarpukario Lietuvos prezidento A.Smetonos gimimo ir 70 metų nuo jo žūties.
A.Smetona Lietuvos prezidentu buvo dukart. Pirmuoju prezidentu jis buvo išrinktas 1919 metais ir šias pareigas ėjo metus. 1926 metais po karinio perversmo jis vėl įsitvirtino valdžioje ir vadovavo šaliai iki sovietų okupacijos 1940 metais.
A.Smetona vertinamas dėl Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir tautiškumo stiprinimo tarpukariu, kuris lėmė, kad tauta po 50 metų trukusios sovietų okupacijos vėl atkūrė nepriklausomybę. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į nedemokratinį jo valdymą ir tai, kad pasitraukdamas į Vokietiją sovietams okupuojant Lietuvą A.Smetona nepaskelbė jokio pareiškimo tautai.
