„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2015 12 31

Kauno meras V.Matijošaitis apie 2015-uosius: „Ne mergaitė, kad laukčiau komplimentų“

Pavasarį Kaune ėmė pūsti permainų vėjai. Pirmųjų tiesioginių mero rinkimų metu griuvo ilgai statyti konservatyvių jėgų mūrai. Į valdžią atėjo „Vieningas Kaunas“, o jo priešakyje – verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Ar kitokios pažiūros, kitokie protai sąlygojo kitokį darbą bei rezultatus? Kokie Kaunui buvo 2015-ieji? Atsakymai – iš mero, jo opozicijos bei kauniečių lūpų.

Suprantama, jog nauja šluota naujai šluoja. Šiemet ji labiausiai darbavosi pačioje savivaldybės administracijoje ir miesto gatvėse. Į mero kėdę sėdęs naujas Kauno vadas pirmiausia ėmėsi ūkiškų darbų – mažinti savivaldybės administracinį aparatą, į kitas aukštas kėdes susodinti labiau verslumą išmanančius vadovus, suremontuoti kelius, kurie dėl savo duobėtumo ir nepriežiūros jau buvo tapę visos šalies pajuokos objektu.

Nesvarbu, ar gatves šluoti, ar galva dirbti. Aš visą gyvenimą dirbau vadovaujantį darbą. Tad sunkiausias dalykas buvo – komandos subūrimas.

– Mere, kokie gi buvo šie besibaigiantys metai Kauno miestui?

– Pasikeitė meras, tarybos komanda. Savivaldybės administracijoje įvyko daug permainų. Šiek tiek pasikeitė ir miestas. Nuveikėme, prisipažinsiu, dar mažai. Planuojame darbus ne mėnesiui ar metams – tolimesniam laikotarpiui.

Ėmėmės naujų, įdomių projektų. Pavyzdžiui, S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, lengvosios atletikos maniežo rekonstrukcijos. Džiaugiamės, jog pavyko užsitikrinti tam finansavimą iš Vyriausybės. Pakeisime visą Ąžuolyno kampą, kartu su Dainų slėniu padarysime jį patrauklų kauniečiams ir miesto svečiams.

Prasidėjo kova ir dėl mokslo centro projekto. Dar nežinome, ar mes, ar Vilnius ją laimėsime. Jei sveikas protas nugalės, jis stovės Kaune. Negali žmonių trauka būti nukreipta tik į sostinę ar uostą. Įdomūs metai buvo ir man pačiam. Pakeičiau darbą. O pokyčius darome nedažnai gyvenime. Atėjau į visiškai naują sritį.

– Vadovauti miestui – sunkiau ar lengviau nei galvojote?

– Negalėčiau pasverti. Darbas yra darbas. Nesvarbu, ar gatves šluoti, ar galva dirbti. Aš visą gyvenimą dirbau vadovaujantį darbą. Tad sunkiausias dalykas buvo – komandos subūrimas.

Nors patys kauniečiai per rinkimus patikėdami valdžią „Vieningam Kaunui“ jau ir subūrė tą komandą. Tačiau administracijos pakeitimas užtruko. Galvojau, tai įvyks greičiau.

Štai versle, jei tau aukščiausio lygio vadovas netinka, susėdi, persitari išėjimo sąlygas ir atsisveikini. O čia įsijungia visokių burtų: profsąjungos, nėštumai. Kad tik išsilaikytų darbo vietoje. Žmogiška.

– Ar galėtumėte išskirti žmogų, kuris šiais metais Kauno labui nuveikė daugiausiai?

– Neišskirčiau nei savęs, nei ko kito. Daugelis galvoja, štai – meras padarė. Ne, dirba ir padaro visa komanda, kurioje šiemet atsirado labai daug perspektyvaus jaunimo. Gal žmonės mane mažiau renginiuose mato. Nes nelabai mėgstu visokias viešas kalbas. Tuo politikai užsiima. Aš labiau mėgstu praktinius dalykus: projektų vykdymą, kontrolę, darbų paskirstymą.

– Pakalbėkime apie šiemet nuveiktus darbus. Įvardinkite įsimintiniausius įvykius ar užbaigtus projektus.

Versle, jei tau aukščiausio lygio vadovas netinka, susėdi, persitari išėjimo sąlygas ir atsisveikini. O čia įsijungia visokių burtų: profsąjungos, nėštumai.

– Lengviausia įvardinti atliktus gatvių remontus. Juos pastebi visi. Puikiai padirbėjo mūsų kelininkai. Garantavus jiems didelį kiekį darbų, užimtumą, pavyko nuveikti daug. Jiems lengviau techniką telkti iškart vienoje vietoje. O ir pirkimo kaina priklauso nuo darbų kiekio. Pasiūlėme daugiau – pavyko nusiderėti kainą. Man tik keista, kodėl iki šiol gatvės nebuvo tvarkomos. Atsakymo taip ir negavau. Neva trūko pinigų. Džiaugiuosi, jog šiemet Kaune išklota trigubai daugiau asfalto nei praėjusiais metais. Šį rezultatą įtakojo komandos pasikeitimas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Raudondvario plentas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Suremontuotas Raudondvario plentas

Taip pat norėčiau išskirti švietimo reformą. Seniai pradėta, seniai vykdoma ir vis nebaigiama. O Kaune nusprendėme įgyvendinti ją taip, kaip reikalauja įstatymai, be išimčių. Ir neleidome kištis nė vienam politikui. Laimėjome.

Svarbi ir savivaldybės administracijos reorganizacija. Šiuo metu ji baigiama. Sausio 1 dieną ims veikti nauja, mūsų sukurta savivaldybės administracijos sistema. Tiesa, reorganizacijos, tokios, kokios mes norėjome, nepavyko įgyvendinti. Buvome numatę, jog darbuotojų sumažės daugiau – 150-čia.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kaune atidaryta dar viena katilinė
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kaune atidaryta dar viena katilinė

Nepasakyčiau, kad atleistieji yra blogi. Tačiau jie buvo priimti kaip pertekliniai. Ant vienos kėdės sėdėdavo po du ar tris. Jei neturi kvalifikacijos, turėtum turėti savigarbos – atsistoti ir išeiti. Labai sudėtinga buvo daryti pokyčius. Savivaldybės darbuotojai turėtų dirbti miestui ir neturėti privilegijų kaip valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojų valstybėje tiesiog yra per daug.

– Tris metus statyto Panemunės tilto atidarymas – taip pat vienas iš įsimintinų įvykių?

– Meras tiltų nestato ir jų negriauna. Jis ir jo komanda tik turi užtikrinti, kad projektas būtų vykdomas laiku ir kad netrūktų finansavimo. Didžiausia problema su tiltu buvo ne darbų užbaigimas laiku, o finansavimo suradimas. Kaip sakoma, jei turėtum pinigų, ir velnias kazoką pašoktų.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Panemunės tilto atidarymas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Panemunės tilto atidarymas

Svarbu šiemet buvo išspręsti ir Kauno vaikų darželių problemą, kuriuose egzistavo 800 vietų deficitas. Šiemet švietimo skyriaus senų specialistų dėka deficitas sumažėjo 50 procentų. Pažadame, jog kitąmet visi Kauno miesto vaikai turės vietą darželyje.

Kaip sakoma, jei turėtum pinigų, ir velnias kazoką pašoktų.

– Norint tobulėti, reikia pripažinti savas klaidas. Kad jas ištaisius, būtų galima eiti pirmyn. Kokius šiandienos trūkumus galėtumėte įvardinti ir kaip juos žadate šalinti kitąmet?

– Pokyčiai ne nuo manęs vieno priklauso. Privačiame versle viskas paprasčiau. Turi finansavimą, planuoji kokį projektą, susėdi su komanda ir svarstai. Pasiginčijęs kelias dienas sakai: „Viskas, darom“. Ir imiesi įgyvendinimo. Visi eina viena kryptimi. Nuo tavęs ir komandos narių priklauso, kaip susidėliosi grafiką.

O čia įsiveli į ilgą viešųjų pirkimų procesą. Reikia suorganizuoti daugybę ilgai trunkančių konkursų. Tai didžiulis trukdis. Dabar ruošiame tokius įrankius, kurie mums padėtų atsirinkti jau šiandien ir tikrai kitąmet mums reikalingus architektus bei kitus specialistus. Aišku, klaidų padarėme. Bet jų nevardinsime. Jas ištaisysime.

– Ar matote dar Kaune užsilikusių skaudulių, kuriuos reikia išoperuoti ir kuo greičiau?

– Daug tokių skaudulių. Pirmiausia egzistuoja problema su piliakalniais. Su aplinkos viceministru bei paveldosaugininkais turėjome diskusiją dėl jų. Piliakalniai turi būti pliki, kaip ir mano galva. O ne apžėlę krūmais, nematomi. Net ir Napoleono kalnas turi būti plikas.

Visos Kauno kapinės yra apleistos. Tikėjomės, jog šį rudenį pavyks pradėti jas tvarkyti. Deja... Tik lapkritį sugebėjome pakeisti vadovą, kuris tuo užsiims su naujomis mintimis, požiūriu ir įkvėpimu.

– Turite mėgiamiausias tris savo vietas Kaune?

– Buvęs darbo kabinetas. Esamas. Ir namai.

VIDEO: Kauno mero Visvaldo Matijošaičio praėjusių metų apžvalga

– Ar opozicija labai kandžiojosi?

– Konstruktyvių pasiūlymų nebuvo. Yra tik politikavimas. Gal ne visą opoziciją norėčiau kritikuoti, o tik keletą asmenų, kurie kalba, kad kalbėtų, prieštarauja, kad prieštarautų. Man taip elgtis neleistų savigarba. Kam naudoti tariamąją nuosaką ir vartoti tokias sąvokas, kaip „kas galėtų paneigti“? Bet jie yra politikai – jų toks darbas. Aš – ne politikas. Mano darbas – kitoks.

– Nejau išties nebuvo jokių gerų opozicijos pasiūlymų, kuriems iškart pritartumėte? Sutampančių vizijų?

– Nelabai pamenu. Daug jų projektų išmetėme į šiukšlinę – jie buvo jau morališkai pasenę. Galbūt Kongresų rūmų vietą jie numatė tinkamą. O štai futbolo maniežo statybas įsivaizdavo visiškai netinkamoje vietoje. Pakeitėme. Dabar maniežas iškils Vilijampolėje, prie mokyklos.

Bet jie yra politikai – jų toks darbas. Aš – ne politikas. Mano darbas – kitoks.

– Norėdamas įkąsti naujajai valdžiai, ne vienas asmuo tikina, jog šiemet jūs tiesiog kirpote juosteles, užtarnautas praėjusios kadencijos. Jog patys nieko nenuveikėte, tik tęsėte kitų pradėtus darbus. Ką atsakytumėte į tai?

– Meras neįgyvendina projektų. Mero komanda turi sugalvoti idėją, ko reikia miestui. O įgyvendina ją jau visi darbuotojai. Juostelę gali kirpti arba ne. Tačiau yra tokia tradicija ir jos reikia laikytis. Pasikartosiu, meras tiltų nestato.

– Ką pirmiausiai padarysite prasidėjus naujiems metams? Kokių darbų imsitės?

– Tęsime pradėtus darbus. Turėtume mėnesiu anksčiau ateities kartoms skirtą kapsulę įkasti S.Dariaus ir S.Girėno stadiono bei lengvosios atletikos maniežų rekonstrukcijų pagrinduose. O šiaip idėjų, ką mieste reikia pakeisti, turime daug. Toliau asfaltuosime gatves.

Technika turėtų įvažiuoti ir į minėtas kapines. Kad ramia širdimi žmonės galėtų laidoti artimuosius. Štai Vainatrakio kapinėse šiuo metu laidojama smėlyje.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vainatrakio kapinės
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vainatrakio kapinės

Tęsime darželių reformą. Be to, užsiimsime savivaldybei pavaldžių įstaigų, kurių yra apie du šimtus, reforma. Šiemet įgyvendinome tik pačios savivaldybės administracijos reorganizaciją, o į pavaldžias įstaigas tik užmetėme akį. Kitąmet vienas iš pagrindinių darbų ir bus šių įmonių, įstaigų peržiūrėjimas. Kad jos ne tik naudotų pinigus, bet ir pačios užsidirbtų, neštų naudą miestui.

– Kaip manote, jei „Vieningas Kaunas“ nebūtų šiemet laimėjęs rinkimų, kas būtų nuveikta? O tiksliau, kas be jūsų nebūtų nuveikta?

– Manau, kad viskas būtų po senovei. Taryboje – tik diskusijos, o ne konstruktyvus darbas. Jei nebūtų buvę tiesioginių merų rinkimų, aš niekada nebūčiau sutikęs būti meru. Pažiūrėjus, kokiomis sąlygomis ankstesniems merams teko dirbti, o ir kai kuriems kitų savivaldybių dabartiniams, atrodo labai sunku. Tuos, kurie taryboje turi mažą palaikymą, aš užjaučiu. Man pasisekė. Tarybos dauguma man palanki. Ji ne aklai klausia, ką daryti, o pati dirba.

– Kaip manote, ar rinkėjų palankumas, toks, koks jis buvo rinkimų metu, pasikeitė? Ko daugiau sulaukiate: kritikos ar pagyrų?

– Kritikos tikrai sulaukiu. Dėl neįgyvendintų darbų. Neužlopytos kokios duobės, medžio ar statybų ne vietoje. O šiaip, kaip jaučiu, miestiečiai patenkinti mano darbu. Aš ne moteris – nesu pratęs klausyti komplimentų. Joms reikia nuo ryto iki vakaro sakyti komplimentus.

Jei nebūtų buvę tiesioginių merų rinkimų, aš niekada nebūčiau sutikęs būti meru.

– Kur Naujuosius metus sutiks Kauno miesto meras?

– „Žalgirio arenoje“, renginyje, kartu su miestiečiais. O sausio 1 dieną, anksti ryte, sėsiu į mašiną ir išvažiuosiu į kalnus. Savaitei laiko. Į Austriją. Vyresnysis sūnus suorganizavo kelionę.

– Ko norėtumėte palinkėti kauniečiams ateinantiems metams? Galbūt kažką galite pažadėti?

– Žadėti nieko nežadėsiu. Palinkėsiu pasitikėti savimi, ką kauniečiai puikiai sugeba. Ir tai, kad ką sugalvos, pavyktų įgyvendinti. Sveikatos, meilės, pinigų. Džiaugsmo namuose.

Opozicija pažėrė priekaištų

Savo žodį apie 2015-uosius, konkurentų valdymą bei jų nuveiktus darbus tarė ir 8 metus prieš tai Kauną valdęs, o šį pavasarį rinkimus pralaimėjęs ir sostą konkurentui užleidęs dabartinės opozicijos lyderis Andrius Kupčinskas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andrius Kupčinskas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andrius Kupčinskas

Šis patikino, jog valdantiesiems demokratija – sunkus išbandymas: iš 60 per šiuos metus opozicijos pateiktų pasiūlymų dauguma nepritarė nė vienam. Tai, anot A.Kupčinsko, niekas daugiau, kaip kerštingas pasiūlymų atmetimas.

„Mes dėl 700 iš 800 sprendimų projektų balsavome bendru sutarimu. Vardan bendros miesto gerovės. O jie?“ – stebėjosi opozicijos lyderis.

Buvusį Kauno merą neramina švietimo įstaigų bendruomenių nuomonės nepaisymas, sprendimai naikinti mokyklas, 10 procentų Kaunui Seimo padidintas skolinimosi limitas (neva einama sostinės prasiskolinimo keliu). Taip pat tai, kad Laisvės alėjos rekonstrukciją trikdo nuolatiniai techninio projekto keitimai, granito ir elektrinės konkės paieškos.

„Štai akustiniai Palangos koncertų rūmai atverti visuomenei, o Kauno kongresų rūmų projektas nukištas į stalčių. Kai Vilnius jau lenkia planais dėl naujų Kongresų rūmų, mes, artėjant 2022 metams, kuomet vienas Lietuvos miestų taps Europos kultūros sostine, liekame su filharmonija“, – dar vieną minusą pateikė A.Kupčinskas.

Tačiau atrado jis ir gerų dalykų.

„Nors pastaruoju metu Kaunas Vilniui perleido kalėdinės eglutės titulą, o Lietuvos kultūros sostinės titulus – Marijampolei, Klaipėdai ir Rokiškiui, pavyko iškovoti Europos paveldo ženklą (EHL).

Džiaugiamės dar mūsų patvirtinto biudžeto darbų tęstinumu: Panemunės tilto užbaigimu, Remix gatvių ir kiemų tvarkymo programa, šilumos kainų mažinimu ir kt. Laukiame 2016 metų biudžeto projekto, kuriame jau atsispindės dabartinės daugumos prioritetai“, – teigė A.Kupčinskas.

Paklaustas, kaip jaučiasi po 8 metų atsidūręs nuošalėje, buvęs meras prisipažino, jog ramiai. Nebekamuoja stresas, nes iki tol nuveikta daug. 2015-ieji, pasak jo, Kaunui buvo palankūs.

„Naujaisiais metais norisi palinkėti gerovės Kauno miestui, o miestiečiams – susitelkimo“, – linkėjimą išsakė opozicijos lyderis.

Kauniečiai pateikė prašymų

Paprasti kauniečiai pokyčius pastebėjo. Paklausti, ką naujo išvydo Kaune šiais metais, jie visi pirma džiaugėsi lygiu asfaltu. Net ir tie, kurie nevairuoja.

Pakalbinti laikinosios sostinės gyventojai prašė valdžios panaikinti pastatus-vaiduoklius ir pagyvinti Rotušės aikštę, kuri, uždraudus nemokamą automobilių statymą savaitgaliais, tapo itin nyki. Neprošal, anot jų, merui būtų atkreipti dėmesį ir į užmirštą Palemoną.

Kauniečių pastebėjimai, naujosios valdžios vertinimas ir prašymai – vaizdo įraše:

VIDEO: Kauniečių mintys apie naujosios miesto valdžios darbus

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“