„Programą savivaldos rinkimams rengiame jau nuo pavasario – vykdėme gyventojų apklausą, analizavome įvairių tyrimų duomenis, susitikinėjome su bendruomenėmis.
Mūsų programoje – 6 skyriai, skirti darniam, versliam, kuriančiam, žinių, sveikam ir saugiam miestui, atskirai išgrynintos 23 programinės nuostatos, – ketvirtadienio rytą Kaune surengtoje spaudos konferencijoje teigė kandidatas į merus A.Veryga.
– Pradedame nuo programos pateikimo visuomenei, nes manome, kad prieš rinkimus skelbiami įsipareigojimai yra svarbesni nei kandidatų sąrašas. Kas bebūtų sąraše, jie įsipareigoja vykdyti programines nuostatas. Prieš rinkimus politikų idėjoms ir įsipareigojimams apskritai skiriama santykinai per maža dėmesio.“
A.Veryga patikino, kad kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą sąrašas dar nėra išgrynintas, nėra galutinai sudėliotas. Svarbiausia šiuo metu – pristatyti idėjas.
Miestui reikia matomų politikų
Praėjusiuose savivaldybių rinkimuose Kaunas buvo vienintelis miestas, kuriame LVŽS nekėlė savo kandidato į merus, o partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis rėmė „Vieningo Kauno“ lyderį Visvaldą Matijošaitį. Kodėl dabar nuspręsta kelti savą kandidatą?
„Tuo metu buvo toks sprendimas partijos. Matėme prasmę elgtis būtent taip. LVŽS yra parlamentinė partija, turinti savo atstovus parlamente. Ir vienas iš motyvų, kodėl dabar raginame kauniečius balsuoti už mus – norint, kad miestas klestėtų, yra gerai, kad tie, kurie dalyvauja miesto valdyme, būtų atstovaujami ir parlamente. „Vieningas Kaunas“ atstovų Seime neturi. Yra ne partija, o judėjimas.
LVŽS deleguoja į šiuos rinkimus ir parlamento narius, tuos, kurie yra matomi politikai, visuomenei pažįstami. Savivaldos rinkimai skiriasi nuo nacionalinių tuo, kad pastaruosiuose rinkėjai žiūri labiau į partiją, o miestuose žmonės nori matyti atpažįstamus veidus. Mes tokių žmonių turime. Esame daugiau negu pajėgūs konkuruoti su „Vieningu Kaunu“. Mesti jiems iššūkį“, – patikino A.Veryga.
Tikisi būti rimtas varžovas
Paklaustas, kaip vertintų savo galimybes įveikti rinkimuose dabartinį Kauno merą V.Matijošaitį, A.Veryga atsakė nenorintis spėlioti, nes politika – labai dinamiškas procesas.
„Jei šią spaudos konferenciją būtume darę prieš keletą mėnesių, gal būtų atrodę, kad sudėtinga mesti apskritai iššūkį dabartiniam merui, kuris gerai vertinamas ne tik Kaune, bet ir nacionaliniu mastu.
Gyvenimas keičiasi. Matome, kiek įvairiausių problemų kyla Kaune, kiek išlenda visokių istorijų. Girdime bendruomenių skundus, nepasitenkinimą. Gal jie yra tylūs, nežinau, kodėl žmonės privengia juos įvardyti viešai. Mes tikrai būsim labai rimtas varžovas. Kaip kauniečiai apsispręs, taip ir įvyks“, – kalbėjo A.Veryga.
O jei V.Matijošaitis apsispręstų nekandidatuoti rinkimuose, gal lauktų jo paramos? A.Veryga atsakė, apie tai nei galvojęs, nei kalbėjęs.
„Nežinau, kiek ta parama yra svarbi žmonėms. Kai politikai vienas kitą remia, paremia, kiek rinkėjams tai turi įtakos? Tai nėra esminis dalykas“, – kalbėjo kandidatas į Kauno merus.
A.Verygos bendražygiai priminė, kad 2019 metais į Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimus atėjo tik 50,6 proc. kauniečiai. Taip, iš jų 80 proc. savo balsą atidavė „Vieningam Kaunui“, tačiau tai – tik apie trečdalis visų rinkėjų mieste. Jei rinkėjų aktyvumas būtų didesnis, skaičiai galėtų neva būti kitokie.
Pasiteiravus, kiek „valstiečiai“ tikisi vietų Kauno miesto savivaldybės taryboje, A.Veryga įvardijo skaičių 9. Dabar partija taryboje neturi nė vieno atstovo.
Žada nebėgti nuo žurnalistų
A.Veryga pripažino dabartinės Kauno valdžios nuopelnus, kad gatvės išties tapo gražesnės, lygesnės, iškilo daug naujų pastatų, bet miestas, anot jo, nėra tik betonas ar gelžbetonis, yra dar ir gyvenimas, kurio ant asfalto nepamatysi – bendruomenės, šeima, švietimas.
„Tų minkštųjų dalykų, ryšio su kauniečiais trūksta. Man panašu, kad savivaldybė yra užsidariusi, vėjai švilpia koridoriuose. Nueini – tuščia, žmonių nėra. Savivaldybė turėtų gyventi gyvenimą, žmonės, kurie priima sprendimus, turėtų nuolat bendrauti su miestiečiais. Negali gyventi užsidaręs bokšte, ignoruoti bendruomenes. Trūksta atvirumo, bendravimo, daug neigiamų istorijų“, – nuomonę išsakė kandidatas į Kauno merus.
Kalbėdamas apie dabartinės Kauno valdžios Achilo kulną, A.Veryga priminė skandalus, su kuriais ji šiuo metu susiduria – administracijos direktoriaus korupcijos tyrimas, su V.Matijošaičių šeima susijusios „Vičiūnų“ įmonės veikla Rusijoje.
„Dabar Kaune bandoma pasakyti, kad meras – niekuo dėtas. Didelėje savivaldybėje taip nebūna, nepriiminėjami sprendimai tokio lygio žmonių, nežinant pagrindiniam vadovui. Dar tos istorijos su verslais Rusijoje, dėl kurių iki šiol negaunama atsakymų. Kiek tai kauniečiams yra svarbu, sunku pasakyti – rinkimai parodys. Bet, manau, tai yra rimti klausimai dabartinei valdžiai“, – teigė A.Veryga.
Negali gyventi užsidaręs bokšte, ignoruoti bendruomenes.
Pasiteiravus, kaip jis, būdamas Kauno meru, jei juo taps, žada išvengti skandalų, juk būdamas ministru buvo į keletą įsivėlęs, kandidatas patikino, kad apie jį yra sukurta daug mitų, nes tuo metu priimami sprendimai labai skaudžiai kando kai kuriems verslams, kurie krovėsi viršpelnius.
„Mano būdo bruožas – nebėgioti nuo žurnalistų. Jei kyla klausimų, pasistengti atsakyti ir paaiškinti. Jei gal tai padaryti, gal ir problemų kažkokių nekyla.
Dabar matau, kad meras (V.Matijošaitis – aut. past.) bėga nuo žurnalistų. Nesuprantu, ko bėga. Aš jo vietoj stovėčiau ir girčiau: žiūrėkit, mes ir tą padarėme, aną padarėme. O jei turi dėl ko bėgti, gal turi ką slėpti? Neturiu ko slėpti. Galiu visas istorijas paaiškinti. Nepamatysit manęs kur nors pasislėpusio ir Kaune. Gautumėte visus atsakymus iš manęs“, – patikino A.Veryga.
Svarbiausia – žalumas ir šeima
Pagrindinės temos, į kurias Kaune žada akcentuotis LVŽS – tai žalumas, darnumas bei šeima.
„Valstiečių“ Kauno skyriaus komanda pastebėjo, kad šiuo metu miesto pakraščiuose gyvenantiems kauniečiams kyla susisiekimo su centru problemų, todėl didelis dėmesys bus skiriamas viešajam transportui.
Mano būdo bruožas – nebėgioti nuo žurnalistų.
Kiekvienoje seniūnijoje kasmet žadama sutvarkyti bent po vieną gatvę.
Taigi tarp LVŽS Kauno miesto skyriaus programinių darbų – nemokamas viešasis transportas miestui įsigijus elektrinius autobusus (kaip pavyzdys pateiktas Tauragės miestas), elektromobilių greitojo įkrovimo stotelių plėtra.
Programoje taip pat minimas visos dienos mokyklos modelis, nemokamas visų moksleivių maitinimas „švediško stalo“ principu, studijuojančių ir Kaune liekančių šeimų aprūpinimo būstu programa.
„Šiuo metu Kaune mokosi 31 tūkst. moksleivių. Manome, kad nereiktų jų diskriminuoti nei pagal amžių, nei pagal tėvų soc. statusą – visi mokiniai turi bent kartą per dieną gauti nemokamą maitinimą mokykloje. Jau dabar mokyklose pietų kaina siekia 4 eurus, nuo rugsėjo, tikėtina, kaina kils. Taigi šeimai vaiko maitinimas mokykloje per mėnesį gali kainuoti 80 eurų. Tai labai dideli pinigai.
Be to, norint sumažinti maisto švaistymą, reiktų įdiegti „švediško stalo“ principą, kai vaikai patys apsirūpina maisto įsidėjimu į lėkštę“, – programos punktą pristatė Europos Parlamento nario Bronio Ropės biurų Lietuvoje vadovė Rūta Bičiuvienė.
Nemokamų paslaugų pažadai kai kuriems spaudos konferencijoms dalyviams sukėlė ironišką šypsenėlę, nes dažniausiai populistai žada kažką duoti nemokamai. Nemokamas transportas neva yra tik turtingų pasaulio šalių, miestų galimybė.
Primintas ir tas faktas, kad Kaune socialistai ir „valstiečiai“ niekada nebuvo ta partija, už kurią balsuotų žmonės.
Atsakydamas į tai, A.Veryga priminė Kauno burmistrą Joną Vileišį, kuris buvo „valstietis“, o Talinas, suteikiantis miestiečiams nemokamą viešąjį transportą, nėra koks prabangus miestas.
Išplatins leidinį
Kitos programoje minimos temos – kauniečio kortelė (sektų Palangos pavyzdžiu), kultūros pasas, Istorinės prezidentūros (miestas turėtų perimti savo žinion – 1935 m. pastatyta tvora nė karto nebuvo remontuota) ir Vytauto parko rekonstrukcija, Kauno architektų ir urbanistų ekspertų KAUET ir kitų tarybų atgaivinimas, aiškios priemonės bendruomenių ir gyventojų įtraukimui į sprendimų priėmimą, gyvenimo kokybės gerinimas nuo centro nutolusiuose mikrorajonuose, defibriliatorių tinklo mieste plėtra.
„Valstiečių“ Kauno miesto skyrius taip pat siūlo kartą per metus organizuoti stambių gabaritų ir specifinių (medžių lapų ir kt.) atliekų surinkimą iš namų, planuojamas pavojingų buitinių atliekų surinkimo vietų įdiegimas.
Programoje kalbama ir apie žaliųjų erdvių plėtrą miesto teritorijoje, žaliųjų plotų kūrimą terasose ir ant namų stogų.
„Reikia sukurti patrauklias, gerai apmokamas darbo vietas, nes Kauno regione sukuriamas ketvirtadalis šalies BVP. Būtina dar labiau skatinti atvykstamąjį turizmą, nes jis pastaruoju metu sumažėjo kone dvigubai. Smulkiajam verslui reiktų taikyti mokesčių lengvatas, kad būtų galima daugiau pinigų investuoti į verslą, o ne į mokesčius“, – pristatydamas dalį programos kalbėjo „valstietis“ Kazimieras Rimeikis.
Artimiausiu metu kauniečius pasieks 100 tūkst. tiražu leidžiamas LVŽS Kauno miesto skyriaus leidinys, kurio pavadinimu pasirinktas komandos rinkiminis šūkis „Už laimingą Kauno šeimą“. Šiame leidinyje ir bus pateikta visa programa.
„Šeimą turime omenyje tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Patys kauniečiai yra savotiška šeima. Vieninga, didelė“, – kodėl pasirinktas būtent toks šūkis, paaiškino A.Veryga.
Jis paaiškino, kad programą pristato taip anksti dėl to, kad duotų laiko kauniečiams susipažinti su ja, kol nėra šurmulio. Antroji priežastis – norima gauti grįžtamąjį ryšį, išgirsti nuomones, nes programą gali tekti koreguoti.
Neaiškus nė vienas varžovas
LVŽS Kauno miesto skyriui iš viso priklauso kiek daugiau nei 100 narių.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyrius į laikinosios sostinės merus siūlo kelti pirmininko Gintauto Labanausko kandidatūrą. Ją toliau svarstys partijos taryba, o vėliau tvirtins partijos valdyba. Numatyta, kad tai įvyks rugsėjį.
Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dar nėra paskelbęs, sieks trečiosios savo kadencijos ar ne.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kitų metų pavasarį.
