Statistika rodo, kad pernai daugiausiai apsinuodijimų buvo užregistruota balandžio ir birželio mėnesiais (52 suaugusieji ir 1 vaikas). Dažniausiai apsinuodijo 26-62 metų asmenys. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius buvo užregistruoti 15 vaikų ir 94 suaugusiųjų apsinuodijimai. Dažniausiai apsinuodijo asmenys, kurių amžius nuo 18 iki 62 metų.
Pagal apsinuodijimus sukėlusią medžiagą, jau keletą metų iš eilės pirmaujančias pozicijas užima apsinuodijimai alkoholiu, medikamentais ir narkotinėmis medžiagomis. 2009-aisiais apsinuodijimai alkoholiu sudarė net 62 proc. visų apsinuodijimų, o apsinuodijimai medikamentais ir narkotikais – apie 26 proc. Per šiuos metus į Kauno miesto ir rajono gydymo įstaigas kreipėsi 21 suaugęs alkoholiu apsinuodijęs asmuo.
Antroje vietoje pagal dažnumą šiemet išliko medikamentai. Jais apsinuodijo 8 vaikai (iki 18 metų amžiaus) ir 20 suaugusiųjų. Nustatyta, kad dažniausiai apsinuodijama antiepileptiniais, sedatyviniais, prieštraukuliniais ir psichotropiniais vaistais. Be to, šiemet padaugėjo apsinuodijimų smalkėmis ir ašarinėmis dujomis. Vienas iš apsinuodijimų smalkėmis atvejų baigėsi mirtimi.
Kauno visuomenės sveikatos specialistų duomenimis, buvo užregistruoti ir pavieniai apsinuodijimų atvejai maisto produktais, buitine chemija, naftos produktais, narkotinėmis bei kitomis medžiagomis.
Daugiau apsinuodijimų vaistais ir cheminėmis medžiagomis
Dėl atsitiktinių priežasčių dažniausiai namų ūkyje apsinuodija 1-3 metų amžiaus vaikai. Paprastai jie randa nesaugiai laikomų vaistų ar kitų buityje naudojamų cheminių medžiagų ir jų paragauja. Šiais metais Kauno mieste ir rajone buvo užregistruoti 7 tokie atvejai.
Tačiau nereti ir iš anksto apgalvoti apsinuojimų atvejai. Iki šių metų gegužės 31 dienos Kauno mieste ir rajone buvo užregistruoti 62 apgalvotų apsinuodijimų atvejai. Iš jų 24 atvejais žmonės bandė nusižudyti.
Palyginus šių ir praėjusių metų duomenis, matyti, kad šiemet padaugėjo savižudybių atvejų. Apsinuodijimų alkoholiu atvejų skaičius išliko nepakitęs. Bet pagausėjo akių cheminių nudegimų po ašarinių dujų papurškimo į akis atvejų.
Norintiems išvengti tokių nelaimių Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Milda Gedvilienė pataria: medikamentus, buityje naudojamas chemines medžiagas reikėtų laikyti saugiose, rakinamose ar kitose vaikams nepasiekiamose vietose. Skiedikliai, tirpikliai ir kitos cheminės medžiagos turėtų būti laikomos gamyklinėse pakuotėse. Siekiant išvengti apsinuodijimų smalkėmis, kiekvienais metais rekomenduojama patikrinti namo šildymo įrenginius (krosnis, židinius), įvertinti būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą.
Be to, būtina rūpintis savo artimųjų savijauta, dėmesingai jų išklausyti. Svarbu atkreipti dėmesį ir užbėgti nelaimei už akių. Todėl pastebėjus staigius ir ryškius artimųjų asmenybės pokyčius, reikėtų kreiptis į specialistus.