Muitininkai savo laiške tvirtino, kad teritoriniai padaliniai gavo Lietuvos muitinės departamento raštus apie lėšų trūkumą algoms. Pareigūnai mano, kad taip atsitiko dėl neūkiškai organizuojamo muitininkų darbo ir galimai neskaidrios veiklos.
Taip pat jie skundžiasi dėl to, kad į darbą tenka važinėti ilgus atstumus, neužtikrinama darbuotojų rotacija.
Naujam viršininkui – automobilis
„Ramoniškių kelio poste prieš dvejus metus dirbusiam posto viršininkui 7 metus neskyrė jokio automobilio. Kai tik atėjo naujas vadovas iš Kauno, jam iškart paskirtas automobilis važinėti į darbą“, – tvirtina laiške muitininkai.
Jų žiniomis, dabar viršininkui skiriama ir 1,7 tūkst. litų per mėnesį degalams. „Su eksploatacija per metus susidaro 25 tūkst. litų išlaidų transportui“, – suskaičiavo pareigūnai.
Nėra rotacijos?
Pasak muitininkų, Kauno muitinės planuose numatyta pareigūnams suteikti sąlygas dirbti arčiau namų. „Bet daroma priešingai: Alytuje ir Lazdijuose gyvenantys darbuotojai siunčiami į Ramoniškes, iš Kauno – į Kybartus, nors vietų Kaune yra“, – teigiama laiške.
Su eksploatacija per metus susidaro 25 tūkst. litų išlaidų transportui, – suskaičiavo pareigūnai.
Pagal Muitines departamento raštą, pareigūnus reikia rotuoti kas 2 metai. Tuo tarpu Kauno muitinės pareigūnai skundžiasi, kad vienoje vietoje tenka dirbti dešimtmečiais, iki darbo jiems reikia važinėti šimtus kilometrų.
Būti perkeltiems prie namų pasiseka tik kai kuriems. Pareigūnų nuomone, tiems laimingiesiems pasiseka dėl neskaidrių priežasčių.
Transportui išleista 1,2 mln. litų
Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė tikino, kad anksčiau lėšų transporto išlaidoms buvo skiriama mažiau dėl krizės.
„Nepamirškime, kad prieš kelerius metus Lietuvos muitinė gyveno sunkmečio sąlygomis ir lėšos buvo ypatingai taupomos. Situacijai pasikeitus ir atsiradus galimybei, buvo priimtas sprendimas skirti Kybartų ir Ramoniškių postų viršininkams tarnybinius automobilius vykti iš teritorinės muitinės į muitinės postą, kadangi šie postai yra toli nuo teritorinės muitinės administracijos, o posto viršininkas turi užtikrinti nuolatinę ir efektyvią posto veiklos kontrolę“, – aiškino G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais muitinės pareigūnų važiavimo išlaidoms kompensuoti buvo panaudota 1 mln. 215 tūkst. litų. Vilniaus teritorinėje muitinėje – 635 tūkst. litų, Kauno teritorinėje muitinėje – 286 tūkst. litų, Klaipėdos teritorinėje muitinėje – 294 tūkst. litų.
Vieno muitinės pareigūno važiavimo į tarnybos vietą išlaidoms kompensuoti per mėnesį skiriama iki 360 litų.
Muitinė nuolat ieško būdų, kad pareigūnai galėtų dirbti arčiau namų, tačiau ne visada yra tokių galimybių.
G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė tvitino, kad lėšų iš muitinei skirtų asignavimų pareigūnų darbo užmokesčiui užtenka.
Darbovietės nutolo po narytės ES
G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė aiškino, kad daug pareigūnų kituose postuose reikėjo įdarbinti įstojus Lietuvai į ES.
Prieš Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare, iki 2004 m. gegužės didžiausi Lietuvos muitinės postai buvo pasienyje su Lenkija – Kalvarijoje ir Lazdijuose.
„Juose dirbo daugiausia pareigūnų. Lietuvai tapus ES nare, jie buvo uždaryti. Pareigūnams, dirbusiems šiuose postuose, buvo siūlomos darbo vietos kituose Kauno teritorinės muitinės postuose. Pareigūnai su siūlomomis darbo vietomis sutiko, – sakė atstovė spaudai. – Muitinė nuolat ieško būdų, kad pareigūnai galėtų dirbti arčiau namų, tačiau ne visada yra tokių galimybių.“
G.Vitkauskaitės-Šatkauskienės teigimu, rotacija vykdoma ne tik keičiant tarnybos vietą tarp postų, bet ir kaitaliojamos pamainos, atsižvelgiant į darbo krūvį, darbo vietas.
