„Šių metų darbams gavome 1 mln. Lt mažiau nei žadėta, tačiau padarėme daugiau nei buvo numatyta techniniame projekte“, – džiaugėsi teatro direktoriaus pavaduotojas Rimantas Lekavičius. Kol teatro artistai atostogavo ir gastroliavo Lietuvoje bei užsienyje, statybininkai teatre atnaujino, praplėtė ir suremontavo dekoracijų gamybos cechus, dailininkų dirbtuves, butaforijų sandėlius, siuvyklą.
Sujungę kai kurias anksčiau mažai naudotas patalpas, išplėtėme teatro erdves. Dabar turime apie 250 kv. m plotą. O juk nieko papildomai nepristatėme. Sakė R.Lekavičius.
Baleto studijoje buvo pakeista danga. Jei anksčiau šokėjai repetuodavo ant tam nepritaikytos dangos, tai dabar ji atitinka visus reikalavimus: po specialia linoleumo danga paklotos keturių lygių grindys, todėl artistai nebegadins kojų sąnarių. Rekvizitui skirtuose sandėliuose sumontuota naujovė – bėgiais stumdomi stelažai. Pasak teatralų, tai ne tik šiuolaikiška naujovė (tokio sandėlio nėra nė viename Lietuvos teatre), bet ir praktiškas dalykas: įrengus mobilius stelažus, jie užima mažiau vietos, be to, yra patogiau transportuojami. Vasarą atnaujintose teatro patalpose sumontuota ventiliacijos ir priešgaisrinė sistema, renovuota kanalizacija, šildymo sistema.
Vietoje repeticijų – kamerinių vakarų salė
Teatro vadovai neslėpė, jog šis remontų etapas buvo nelengvas: teatras statytas dar XIX amžiuje, o vėliau vis kas nors pristatyta. Todėl kai kurių planuotų darbų apimtys padidėjo – reikėjo atlikti papildomus. „Pavyzdžiui, nusprendus praplėsti Baltąją salę, paaiškėjo, kad pirmiausia reikės dėti metalines konstrukcijas: po ja neradome pamatų“, – pasakojo R.Lekavičius.
Teatras planuoja, kad ši salė tarnaus ne tik kaip repeticijų vieta orkestrui. „Tai bus kamerinė salytė, kurioje galėsime rengti kamerinius koncertus, pavyzdžiui, rečitalius. Ją rekonstruojame, remdamiesi geriausių Lietuvos akustikos specialistų rekomendacijomis, todėl akustika ji galės konkuruoti su Filharmonija. Praplėtus ankstesnę salės erdvę, joje galės sutilpti maždaug 130 žiūrovų“, – teigė teatro vadovas Benjaminas Želvys.
Protingai paskirstydami gautas lėšas, teatro vadovai sugebėjo pakeisti visus langus. „Pinigų gavome mažiau, tačiau šiuo metu dėkinga situacija: daug gerų statybininkų neturi darbo, todėl nereikėjo ilgai ieškoti rangovų, galinčių dirbti. Teatre per vasarą dirbo ne vienos įmonės darbuotojai“, – pastebėjo R.Lekavičius.
Nors kol kas nėra aišku, kiek lėšų bus gauta tolimesniam teatro rekonstrukcijos etapui, ateities darbai jau planuojami. Didžiausias ir brangiausias jų – teatro scenos remontas. Skaičiuojama, kad tai atsieis nemažiau nei 10 mln. Lt. Visiškai pabaigti remontuoti teatrą ketinama iki 2012-ųjų, kada Muzikinis teatras švęs savo 120 metų jubiliejų.