„2011 m. balandžio 21 d. įvyko pirmasis dabartinės miesto tarybos posėdis, kadencija įpusėjo. Pirmiausia norėtume apžvelgti, ką per dvejus metus pavyko padaryti gero arba prie ko prisidėjo dabartinės valdančiosios koalicijos nariai“, – spaudos konferenciją pradėjo „Vieningo Kauno“ frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis.
Jis paminėjo „Žalgirio“ arenos statybų pabaigą, arenoje vykusį 2011 m. Europos krepšinio čempionato finalinį etapą, renginį „Hanza dienos 2011“, A.Juozapavičiaus ir Parodos kalno rekonstrukciją, 2011 m. ir 2012 m. kalėdines egles Rotušės aikštėje, Dainų slėnio susigrąžinimą į miesto rankas.
Priekaištų valdančiajai koalicijai opozicijos atstovai turėjo daugiau. Jų įsitikinimu, didžiausios problemos –
nesutarimai tarp valdančiosios koalicijos, kurią sudaro skirtingų ideologijų partijos, partnerių, idėjų trūkumas ir neambicinga administracija, neišnaudotos miesto savivaldybės galimybės.
„Skirtingų ideologijų partijos nesusikalba. Meras, paprašytas išvardinti gerus nuveiktus darbus, užlenkė 6 pirštus, administracijos vadovas – tik du. Meras susitelkęs į valdančiosios koalicijos išlaikymą, o ne problemų sprendimą, todėl darbai vyksta blogai“, – sakė P.Mačiulis, pripažinęs, kad opozicija taip pat nėra vieninga.
Privačios katilinės miesto neišgelbės
„Vieningo Kauno“ ir Kauno tarybos narys Visvaldas Matijošaitis akcentavo, kad valdžioje esantys miesto politikai įpratę gyventi iš Kauno biudžetui skiriamų pinigų, nesistengdami jo papildyti savo iniciatyva kurdami miestui naudingus projektus.
„Daug kalbama apie biokurą, kuris esą viską išgelbės. Mieste pradėjo veikti dvi naujos privačios biokatilinės. Tačiau jos nesirūpina nauda miestui, o stengiasi uždirbti pinigus. Investicijos grįš per kelis metus, bet ne miestui ir ne miestiečiams. Norėdama sutaupyti pinigus, miestas pats turi investuoti į šilumos gamybą“, – tvirtino verslininkas V.Matijošaitis.
Jo duomenimis, Kauno termofikacijos elektrinės pagamintos vienos kilovatvalandės kaina – 18,93 centai, „GECO Kaunas“ biokatilinės – 18,36 ct., „Lorizon“ – 17,43 ct.
„Kauno energija“ yra pasirašiusi memorandumą su „Lietuvos energija“ dėl Petrašiūnų elektrinės perdarymo į biokatilinę. Reikalinga 130 mln. Lt investicijų. Bankai nori skolinti miestui. Tačiau sunku įkalbėti žmones, kurie įpratę gyventi iš biudžeto pinigų, o patys negalvoja, kaip papildyti miesto biudžetą. Be investicijų jo nepapildysime.
Jeigu Kauno miesto savivaldybė pati vystytų Petrašiūnų kogeneracinę elektrinę, vėliausiai po 6 metų visas šio projekto uždirbtas pelnas galėtų būti paskirtas miesto gerbūvio kūrimui. Tačiau jeigu savivaldybė nevystys jėgainės savarankiškai, didžiąją dalį Petrašiūnų elektrinės pelno susižers projekto partneriai“, – teigė V.Matijošaitis, mero Andriaus Kupčinsko veiklą įvertinęs 2,5 balais dešimties balų sistemoje.
Politikas taip pat negailėjo kritikos miesto administracijai: „Nemačiau taip lėtai dirbančios administracijos. Jei verslas taip dirbtų, Lietuva jau būtų žlugusi.“
Papildyta 13.34 val.: Viešuosius pirkimus – centralizuoti
„Siūlymus dėl savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų centralizavimo esame pateikę bemaž prieš metus. Nors iš pradžių mūsų siūlymai buvo sutikti skeptiškai, tačiau dabar tarybos narių dauguma suprato, kad bendras kuro, elektros ir kitų prekių pirkimas yra racionalus sprendimas,“ – sakė Kauno miesto biudžeto ir finansų komiteto narys Tomas Bagdonavičius.
Kauno miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių kuro metinis poreikis yra apie 280 tūkst. litrų benzino ir 5209 tūkst. litrų dyzelino. Iki šiol individualiai elektros energiją perkančios savivaldybės įstaigos ir įmonės per metus suvartoja daugiau nei 80 mln. kWh elektros energijos už kurią sumokama apie 28 mln. Lt.
„Savivaldybės įmonių viešieji pirkimai atskleidžia paradoksalią situaciją: daugiau elektros perkančios bendrovės už kilovatvalandę moka brangiau, negu tos įmonės, kurios perka sąlyginai nedidelius kiekius. Jeigu savivaldybė teisingai įgyvendins bendrus kuro ir elektros viešuosius pirkimus – per trejus metus pavyks sutaupyti daugiau nei 5 mln. litų,“ – teigė „Vieningo Kauno“ frakcijai atstovaujantis Tomas Bagdonavičius.
Miesto tarybos narys taip pat atkreipė dėmesį, kad atlikti objektyvius paskaičiavimus labai sudėtinga dėl slepiamos informacijos. Pasak Tomo Bagdonavičiaus, dalis savivaldybės kontroliuojamų bendrovių sąmoningai vilkina arba visiškai nepateikia prašomos informacijos apie įmonių ūkio rodiklius miesto tarybos opozicijoje esančioms frakcijoms. “Vieningo Kauno” frakcijai netgi teko kreiptis į teismą, siekiant iš kai kurių savivaldybės įmonių išsireikalauti informaciją.
Dideli administravimo kaštai
„Vieningo Kauno“ frakcijos nariai kritiškai vertina miesto valdančiųjų siekį didinti savivaldybės administracijos aparatą. Kadencijos pradžioje miesto savivaldybėje buvo panaikinti visi septyni departamentai, o darbuotojų skaičius sumažintas iki 750. Tačiau 2012 m. pabaigoje valdininkų skaičius didėjo iki 786, taip pat miesto vadovai užsimena apie departamentų atkūrimą.
Viena iš esminių savivaldybės administracijos problemų miesto tarybos nariai įvardina neūkišką ir brangiai kainuojantį savivaldybės turto valdymą. Kaip pavyzdį „Vieningo Kauno“ frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis pateikia skaičius: Kauno savivaldybei priklauso daugiau nei 4600 gyvenamųjų patalpų. 296 šių patalpų yra savavališkai užimtos, o 413 – iki šiol neapgyvendintos.
“Šie skaičiai rodo, kad savivaldybės administracija nesusitvarko su turimu turtu. Šimtai neapgyvendintų socialinių būstų, kuriuos išlaikyti reikia miesto biudžeto lėšomis, savivaldybei neša penkiaženklius nuostolius kiekvienais metais. Miesto savivaldybė galėtų laisvus butus už nedidelį mokestį išnuomuoti jaunoms šeimoms, siekiančioms gyvenimą kurti Kaune,“ – teigė Kauno miesto tarybos narys P. Mačiulis.
