„Mes iš tikrųjų esame finišo tiesiojoje. Paraiška – nominacinė byla – yra baigiama rengti, dėliojami paskutiniai štrichai“, – BNS šią savaitę sakė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Juodraštinis nominacinės bylos variantas Pasaulio paveldo centrui, priimančiam paraiškas dėl vertybių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą, turi būti pateiktas iki rugsėjo 31 dienos, tuomet iki lapkričio vidurio ši institucija teiks rengėjams pastabas.
Galutinė data, iki kurios Kaunas turi pateikti parengtą nominacinę bylą, yra 2021 metų vasario 1-oji.
„Per 2021 metus įvyks įvairios vertinimo procedūros ir sėkmės atveju 2022 metais tikimės, kad birželio-liepos mėnesį sesijos metu jau turėtų būti priimtas teigiamas arba neigiamas Pasaulio paveldo komiteto sprendimas“, – sakė S. Rimas.
Savivaldybės atstovo teigimu, ši idėja, iš pradžių atrodžiusi kaip itin drąsi, sulaukė susidomėjimo ir tarptautinės bendruomenės specialistų palaikymo, kas bylos rengėjus nuteikia optimistiškai.
„Kol kas visi užsienio ekspertų vertinimai yra labai teigiami“, – sakė jis.
S. Rimo teigimu, Kauno istorija gali būti vertinama kaip reprezentuojanti Rytų ir Vidurio Europos šalis, kurios tarpukariu, po imperijų žlugimo, ėmė kurti modernias valstybes.
„Tas Kauno atvejis yra iškalbingiausias, ir būtent tai, manome, yra mūsų stiprybė: kad mes galime parodyti ne kokį nors lokalų atvejį kaip miesto fenomeną, bet būtent kaip viso regiono istoriją papasakoti“, – teigė jis.
2017 metais Kauno tarpukario architektūra buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą (angl. tentative list), tai atvėrė kelią pradėti rengti nominaciją į Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Preliminariajame sąraše yra objektai, kuriuos valstybės siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Jame taip pat yra Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.
