Permainos leido sutaupyti 280 tūkst. eurų
Susitikimo metu aptarti 2015-ieji bei artimiausios ateities veiklos gairės. Daugiausiai dėmesio skirta įgyvendinamai reformai. Bandyta paneigti mitus, jog dėl reorganizacijos 30 proc. policijos darbuotojų yra priversti palikti darbą.
Įgyvendinus reformą, perpus sumažėjo administracines funkcijas atliekančių pareigūnų, o tai leido sutaupyti apie 280 tūkst. eurų.
Kauno apskrities policijoje dirba 1708 darbuotojai, iš kurių 1459 – policijos pareigūnai. Laisvų pareigybių – 243. Vykdant minėtą reorganizaciją ir veiklos optimizavimą, 2015 metais atleisti 139 darbuotojai, į pensiją išėjo 86. Naujai priimti 76 asmenys. Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojo Evaldo Lašinsko teigimu, įgyvendinus reformą, perpus sumažėjo administracines funkcijas atliekančių pareigūnų, o tai leido sutaupyti apie 280 tūkst. eurų.
Kauno policijai padeda ir 200 rėmėjų, o „Saugi seniūnija – saugus Kaunas“ konkurso nugalėtoja paskelbta Panemunės seniūnija, labiausiai prisidėjusi prie sėkmingo pareigūnų darbo.
Ieškant galimybių kuo efektyviau ir operatyviau reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas, pernai Kauno apskrities VPK sukurtas naujas padalinys – Nusikalstamų veikų registravimo skyrius. Įsteigus šį skyrių, sumažėjo ikiteisminio tyrimo trukmė, pagerėjo surinktų medžiagų kokybė.
Praėjusiais metais taip pat atidarytas ir naujas Kauno miesto Santakos policijos komisariato pastatas, Jonavos rajone atkurta Ruklos nuovada, įsigyti 55 nauji automobiliai.
Užregistruota mažiau nusikaltimų
Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojo Dariaus Pliavgos teigimu, Kauno apskrities policija pernai užregistravo 122 525 pranešimus apie įvykius. Užregistruoti 15 893 administraciniai teisės pažeidimai ir 13 383 nusikalstamos veikos. Tai – 9 proc. mažiau nei pernai. Daugiau fiksuota tik smurto artimoje aplinkoje, nužudymų bei netikrų pinigų realizacijos atvejų. 56-ios Kauno mieste įrengtos kameros padėjo užfiksuoti apie 600 teisės pažeidimų.
Per 2015 m. ištirtos 6 568 nusikalstamos veikos. Iš 32 nužudymų bylų įtariamieji nustatyti 31-oje.
Per 2015 m. ištirtos 6 568 nusikalstamos veikos. Ištyrimas viršijo 49 proc. Iš 32 nužudymų bylų, įtariamieji nustatyti 31-oje.
8,7 proc. pagerėjo automobilių vagių išaiškinimas. Kaunas pirmauja Lietuvoje transporto priemonių vagysčių srityje.
„Praėjusiais metais suradome 38 besislapsčiusius asmenis. Vienas jų pargabentas iš Dublino. Labiausiai bendradarbiavome su Vokietijos ir Prancūzijos policija. Iš viso pernai sulaikėme 300 daugiau nusikaltėlių. Džiaugiamės ir tuo, jog pernai, tik Kauno policijos dėka, į apyvartą nepakliuvo narkotinių medžiagų už 14,4 mln. eurų. Sulaikytas rekordinis kokaino kiekis Lietuvos policijos istorijoje. Iš apyvartos išimta 374 kg gryno kokaino, 43 kg amfetamino, 7 kg hašišo ir 11 kg kanapių“, – skaičius pristatė D.Pliavga.
Pernai Lietuvoje įvestas euras, tad pareigūnai susidūrė su iššūkiu – naujos srities nusikalstamų veikų užkardymu. Iš apyvartos, anot D.Pliavgos, paimti ir 510 vienetų 50 eurų bei 91 vienetas 100 eurų nominalo banknotų klastočių. Naujos valiutos inkasavimo metu neužfiksuotas nė vienas bandymas apiplėšti.
Iš KET pažeidėjų surinkta 2,3 mln. eurų
Kauno apskrities VPK prižiūrimoje teritorijoje pernai užregistruoti 697 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 39 asmenys (22 proc. mažiau nei 2014 m.), tačiau sužeistųjų skaičius išaugo penktadaliu – iki 845. Pagrindine avarijų priežastimi išlieka nustatyto saugaus greičio nesilaikymas.
2015 m. Kauno apskrityje už įvairius KET pažeidimus buvo taikytos administracinės atsakomybės poveikio priemonės 56 798 asmenims. Jiems paskirta baudų už beveik 2 300 000 eurų. Dėl kyšio davimo ikiteisminiai tyrimai pradėti 128 asmenims.
Už įvairius KET pažeidimus nubausti 56 798 asmenys. Jiems paskirta baudų už beveik 2 300 000 eurų.
Ataskaitiniame susitikime dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pabrėžė, jog vis dėlto smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena didžiausių problemų.
Jis pasidžiaugė, kad pagal bylų baigtumo rodiklį, Kauno apskritis – lyderė Lietuvoje. Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių komisariatuose pernai baigta 16 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Pusę jų – Kaune.
Mažiausia policininko alga – 1000 eurų?
Aptarus praėjusių metų rodiklius, susitikimo metu panagrinėtos ir 2016 – 2020 metų Lietuvos policijos vystymosi gairės. L.Pernavo teigimu, kadangi esminio pokyčio policijos finansavimo sistemoje nėra jau daug metų, daugiau lėšų nežadama, teko imtis optimizavimo plano.
„Norime, kad į komisariatus atėjusiems asmenims neatrodytų, jog mums patiems reikia pagalbos. Policijos pareigūnas privalo gauti orų atlyginimą. Tikimės, kad nuo šių metų liepos mėnesio pirminės grandies pareigūnas gaus ne mažesnę nei 600 eurų, o vidurinės – ne mažesnę nei 700 eurų algą.
Sieksime, kad per penkerius metus mažiausia policijos darbuotojo alga būtų 1000 eurų. Todėl turime orientuotis ne į pareigūnų kiekybę, o kokybę“, – drąsų tikslą išsakė L.Pernavas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio teigimu, vieno įstatymo pakeitimas iš kabinetinio darbo išlaisvintų apie 200 policijos darbuotojų. Jei tik baudos būtų išsiunčiamos per VMI sistemą, ir pažeidėjams nebereiktų ateiti į komisariatą, protokolai nebebūtų surašomi ranka, galima būtų sumažinti dirbančiųjų kabinetuose skaičių. Jie patruliuotų gatvėse.
„Tikslas – jog gatvėse patruliuotų 3000 pareigūnų. Biurokratinis aparatas teturi sudaryti 10 proc. viso personalo“, – patikino E.Šileris.
Susitikime pasisakė ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos narys Stanislovas Liutkevičius, kuris patikino, kad darbus policijoje baigusiųjų pagrindinė problema – nusavintų pensijų kompensavimas.
