Kaip skelbiama UAB "Komunikaciniai projektai" pranešime spaudai, Domeikavoje lietus nuolat semdavo vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelę. Pasak „Hidrogeologijos“ gamybos vadovo Evaldo Petraičio, balos niekur nedingdavo, problemos ilgą laiką nepavyko išspręsti.
„Tad šioje „Giraitės vandenų“ prižiūrimoje teritorijoje buvo išbandytas olandų sprendimas – greita didelės apimties lietaus vandens infiltracija“, – pasakojo E.Petraitis.
Anot jo, sukurta ne viena sistema, skirta susikaupusiam lietaus vandeniui „nuleisti“.
„Tai pasiteisina įvairiose problematiškose vietose, kai skęsta nuo seno ten esančios gyvenvietės. Ypač jautriose teritorijose (pvz., draustinyje) negali būti jokio kasinėjimo, negalima daryti jokių inžinerinių tinklų. Tad išeitis – naujos sistemos, kai užimant sąlyginai nedaug vietos sumontuojami įrenginiai ir infiltruojamas vanduo“, – sakė E.Petraitis.
Lietuvos klimatas kiek specifinis
Anot „Hidrogeologijos“ gamybos vadovo, reikėjo tiesiog išbandyti, ar Lietuvoje ši sistema veiks, kadangi mūsų klimato sąlygos skiriasi nuo Nyderlandų, Vokietijos ar Prancūzijos.
Nyderlanduose ši technologija pirmą kartą buvo išbandyta dar 2006 metais. Dabar Apeldorno mieste jų sumontuota daugiau nei 200, pamažu tai diegiama Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Tad kas ir kaip iš inžinerinių sprendimų puokštės buvo pritaikyta Domeikavoje?
„Sistema pasiteisino įdiegus tripakopes technologijas. Pirmasis rinktuvas yra lietaus surinkimo šulinėlis, į kurį patekęs lietaus vanduo šiek tiek filtruojasi – jame nusėda šakos, lapai ar smėlis. Vėliau vanduo filtruojasi per specialius filtrus – požeminį įrenginį. Ir galiausiai jis perbėga į gręžinius, kurie yra padaryti taip, kad galėtų sutalpinti didelį vandens kiekį, – infiltruoti į paviršinį gruntą“, – paaiškino Nyderlandų „Henk van Tongeren“ technologijas diegiantis E.Petraitis.
Stebės dvejus metus
Visa tai „užsikuria“ veikiant atmosferiniui slėgiui be jokių elektros prietaisų ar siurblių.
„Tai natūralus infiltracinis būdas. Kiek gruntas gali į save infiltruoti vandens, tiek jisai ir priima. Tačiau esant poreikiui yra galimybė naudoti papildomus siurblius, kurie padės infiltruoti lietaus vandenį į paviršinius gruntus“, – pasakojo E.Petraitis.
Kiek vandens galima infiltruoti, skaičiuojama atliekant specialius bandymus. Domeikavoje įrengta sistema bus stebima dvejus metus.
„Teorinius skaičius turime jau ir šiandien, tačiau norime pasitikrinti, kaip viskas veikia realiai. Bus sumontuoti specialūs davikliai, kurie visai tai stebės. Periodiškai įrenginiai bus apžiūrimi ir vietoje.
Diegdami technologijas įvertinome daugybę parametrų – bandome ruoštis tolimesniems darbams. Tai užtrunka, tačiau toks projektas galimai neapsiribos vien Lietuva ir turėtų apimti ir kitas Baltijos šalis“, – sakė E.Petraitis.
Finansavo olandai
Ši sistema nei Kauno rajono savivaldybei, nei „Giraitės vandenims“ nekainavo nė euro.
Vieno gręžinio sistema galėtų kainuoti apie 10 tūkst. eurų.
„Viską finansuoja Nyderlandai, tad didžioji dalis lėšų ir yra būtent olandiškos. Kadangi technologija patentuota, Nyderlandų vyriausybė pakankamai geranoriškai žiūri, kad jų technologijos būtų plėtojamos svetur, ir tai remia.
Žinoma, nors pirminiai projektai nekainavo, niekas nesiruošia Lietuvos remti ir toliau. Aišku, norėtume, kad taip būtų ir toliau, bet viskas nuosekliai pereis į komercinį lygį , – sakė „Hidrogeologijos“ gamybos vadovas.
Anot E.Petraičio, vieno gręžinio sistema galėtų kainuoti apie 10 tūkst. eurų, tačiau viskas remiasi į tai, kokį kiekį lietaus vandens reikia infiltruoti.
„Domeikavoje sumontuoti 2 infiltraciniai šuliniai ir 4 gręžiniai, o pastato stogo plotas viso labo apie 100 kv. metrų, tačiau dar papildomas lietaus vandens kiekis susidaro nuo automobilių stovėjimo aikštelės ir šalia esančios gatvės. Jei yra didesni stogai ar didesnės automobilių parkavimo aikštelės, bus daugiau ir lietaus vandens, tad reikės ir gerokai sudėtingesnės sistemos – daugiau įrenginių ir gręžinių. Kaina tiesiogiai priklauso nuo lietaus vandens kiekio“, – akcentavo E.Petraitis.
Eksperto vertinimu, kasmet klimatas šiltėja, kritulių gausėja, todėl reikia sekti metines kritulių normas ir modeliuoti skaičiavimus.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, statybos šalyje niekada nesustos – daugės stogų, dengtų dangų, tad bet kurią užsienietišką patirtį reikia įvertinti.
