„Jūs geriau neklauskit, tai – didžiausia mūsų miestelio problema“, – kalbėjo Linksmakalnyje sutikti žmonės.
Šiemet čia viešint Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui kelios dešimtys vietinių gyventojų taip pat skundėsi dėl gyvūnų prieglaudos keliamų nepatogumų: nešvaros, kvapų, triukšmo.
Kaip 15min sakė Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis, gyventojų nepasitenkinimą kelia ne tik nuolatinis triukšmas bei po gyvenvietę sklindantys kvapai, tačiau ir VšĮ „Penkta koja“ nenoras ieškoti sprendimų bei visiškas žmonių ignoravimas.
Seną sovietų kariuomenei priklausiusį pastatą VšĮ „Penkta koja“ įsigijo iš privataus asmens. V.Žvirblio teigimu, gyventojams buvo sakoma, kad čia bus gyvūnų viešbutis, kuriame vienu metu bus laikoma iki 50 gyvūnų.
„Mūsų žmonės jiems padėjo net tvarkytis ir pradžioje viskas buvo gražu“, – prisiminė V.Žvirblis.
Tačiau netrukus paaiškėjo, jog čia laikomi beglobiai šunys, kurių dabar – daugiau nei 200. „Tad įsivaizduokit, koks čia būna triukšmas, o vakarais kartais kvapai pasklinda po visą miestelį“, – kalbėjo seniūnas.
Pasak pašnekovo, VšĮ „Penkta koja“ atstovai buvo kviesti į seniūnaičių bei gyventojų susirinkimus, tačiau neatėjo.
„Kiek žinau, yra galimybė sumažinti kvapus, tačiau tam reikia pirkti specialias priemones, taip pat galima įrengti vadinamąją garso sieną. Įstaiga turi dar du hektarus žemės, todėl šunis galėtų vedžiot ten. Ir tada tikrai problemos išsispręstų, juolab kad Lietuvoje yra ir gerų pavyzdžių, kaip tvarkingai dirba tokios prieglaudos.
Tačiau iš jų pusės yra visiškas nebendravimas. Kai Linksmakalnyje lankėsi Seimo pirmininkas, mūsų žmonės kaip didžiausią problemą įvardijo būtent gyvūnų prieglaudą“, – kalbėjo V.Žvirblis.
Gyvūnų prieglauda – perpildyta
VšĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė pripažįsta, kad problemų yra, tačiau teigia, jog gyvūnų globėjai stengiasi reaguoti į žmonių pastabas.
Maždaug prieš penkerius metus perkant seną pastatą, teigė A.Volockytė, tuo metu tai atrodė tinkamas sprendimas.
„Bet niekada nebuvo kalbama, kad čia bus gyvūnų viešbutis. Kai pirkome sklypą, iš karto buvo aišku, kad prieglauda. Nuo pat pradžių. Ir seniūnas tą žinojo“, – kalbėjo pašnekovė.
A.Volockytė į situaciją žvelgia kiek plačiau. Šiuo metu prieglaudoje yra daugiau nei 200 gyvūnų ir ji – perpildyta.
„Žinoma, nėra patogu ir mums turėti tokį kiekį gyvūnų. Tačiau jei žvelgtume plačiau, tai visuomenės problema, o ne mūsų. Mes jų nedauginame, patys savo reikmėms nelaikom. Tai – išduoti, palikti ir niekam nereikalingi gyvūnai, tai – žmonių neatsakomybės pavyzdys. Mes nekalti, kad jų tiek yra. Visuomenė turėtų būti šviečiama, griežti įstatymai, baudos ir visa kita. Mes esame įstaiga tik pasekmėms šalinti.
Jei ne mes, jie būtų gatvėje. Ir jūs rodytumėt, ir sakytumėt tada, kad žmonės žiaurūs. Ir norint to išvengti prieglauda yra perpildyta. Mes juos kastruojame, sterilizuojame ir tik tada grąžiname“, – kalbėjo A.Volockytė.
VšĮ „Penkta koja“ vadovė sakė, jog stengiasi atsižvelgti į žmonių pastabas. Pavyzdžiui, gyvūnų prieglauda dirba ne nuo ankstaus ryto, o nuo 10 val., o gyvūnai į lauką išvedami tam tikromis valandomis ir visą dieną nebūna paliekami lauke.
„Jie būna pastato viduje ir netriukšmauja. Čia tas pats, kaip daugiabutyje, kur vieni laukines kates myli, kiti – ne. Tai požiūrio klausimas. Taip, mes nepatogūs, mūsų nemėgsta, ir ta kaimynystė nėra maloni. Mes sutinkam, bet mūsų tokia situacija.
Mes esame priklausomi nuo žmonių aukų, mūsų neremia nei valstybė, nei savivaldybė, nei fondai. Turime sukti galvą, kaip šį pastatą išlaikyti, tokį kiekį gyvūnų, suteikti jiems kokybišką gydymą, mitybą. Tai kainuoja.
Galvojome apie garso tvorą, galimybę plėstis toliau, nes greta turime du hektarus žemės. Viso labo reikia tik finansų“, – sakė A.Volockytė.
Su specialistais nebendrauja
Tai, kad vietos gyventojai išties kreipėsi dėl VšĮ "Penkta koja" prieglaudos veiklos, 15min patvirtino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Vien per metus VMVT tarnybą prieglaudą tikrino penkis kartus.
Paskutinis patikrinimas vyko gegužės mėnesį. Kaip 15min sakė VMVT Kauno skyriaus viršininko pavaduotojas Linijus Valiuška, prieglaudoje užfiksuoti pažeidimai, tačiau tikrintojai niekaip neprisikviečia "Penktos kojos" vadovės A.Volockytės.
„Rašome raštus, tačiau ji neatvyksta. Atvesdinti su policija būtų nei šiaip, nei taip“, – sakė L.Valiuška.
Pasak specialisto, prieglaudoje užfiksuoti pažeidimai dėl ventiliacijos stokos, taip pat per daug gyvūnų pagal jiems reikiamą plotą.
„Mes suprantame, kad tų gyvūnų atgal į gatvę neišmesi. Bet dėl to ir prašome atvykti, kalbėtis apie tai, kaip galima pašalinti trūkumus. Rašėm raštus, dar rašysim.
Pranešimas apie galimus pažeidimus buvo pateiktas ne tik mums, tačiau ir kitoms įstaigoms – aplinkosaugininkams, visuomenės sveikatos centrui.
Visos tarnybos kartu buvo nuvažiavusios, tačiau tada įstaigos vadovės nebuvo, ir mūsų savanoriai neįleido. Todėl teko važiuoti vėl, tik jau atskirai“, – kalbėjo L.Valiuška.
Tikrino ne vieną kartą
Pasak Angelės Gricienės, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vyresniosios specialistės, departamentas gavo raštą iš V.Pranckiečio dėl galimai netinkamai tvarkomo mėšlo VšĮ „Penkta koja“ teritorijoje.
„Balandžio 23 d. ir gegužės 11 d. patikrinimų metu nustatyta, kad VšĮ „Penkta koja“ susidariusias šunų išmatas šalina UAB „Kauno švara“ pastatytuose konteineriuose, įmonei netaikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintas „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas“, kadangi šunys nėra priskirti prie ūkinių gyvūnų. Dėl veterinarinių atliekų šalinimo įmonė sudariusi sutartį su UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“.
Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonės teritorijoje buvo išpjauti saugotiniems priskirti želdiniai, neturint Kauno rajono savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo. Už saugotinų medžių iškirtimą įmonei paskaičiuota aplinkai padaryta žala, atsakingam asmeniui – Agnei Volockytei – skirta administracinė nuobauda. Ji sumokėta“, – teigė A.Gricienė.
Dar vienas skundas departamentą pasiekė birželio mėnesį. Vietos gyventoja skundėsi dėl galimai krosnyje deginamų atliekų, laiku neišvežtų buitinių atliekų, sklindančių nemalonių kvapų.
„Skundo dalį dėl kvapų pagal priklausomybę persiuntėme Nacionaliniame visuomenės sveikatos centrui. Birželio 21 d. patikrinimo metu nustatyta, kad VšĮ „Penkta koja“ katilinėje vandens pašildymui naudojamas granulinis kieto kuro katilas su automatiniu kuro padavimu, atliekų deginti techniškai nėra galimybės.
UAB „Kauno švara“ konteinerius išveža kartą į savaitę (pirmadieniais). Įmonės darbuotojai kiekvieną dieną valo teritoriją, kurioje būna pririšti šunys. Asmenims, vedžiojantiems šunis, yra išdalijami maišeliai šunų ekskrementams surinkti. Veterinarines atliekas įmonė priduoda atliekų tvarkytojui UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“ (paskutinį kartą buvo priduotos gegužės 24 d.). Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta.
Su A.Volockyte bendrauta telefonu, ji buvo atvykusi į departamentą atvežti reikiamų dokumentų“, – sakė A.Gricienė.
Netinkamo kvapo neužfiksavo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė taip pat patvirtino, kad buvo atliekamas patikrinimas.
„Buvo gautas pranešimas dėl Linksmakalnio gyvenvietėje nuo VšĮ „Penkta koja“ vykdomos veiklos sklindančių kvapų į gyvenamąją aplinką.
Atsižvelgiant į pranešimo turinį ir Lietuvos higienos normos nuostatas buvo organizuota tarpžinybinė kvapo kontrolės komisija į kurios sudėtį buvo įtraukti: Valstybinės maisto ir veterinarijos, Kauno rajono savivaldybės, Regioninio aplinkos apsaugos departamento ir NVSC Kauno departamento atstovai.
Vykdantieji kontrolę artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje kvapo, susijusio su vykdoma veikla, nejautė. Tuo pagrindu pranešimo nagrinėjimas buvo nutrauktas“, – aiškino R.Smolskienė.
Pasak specialistės, atstumai iki gyvenamųjų namų steigiant gyvūnų prieglaudą visuomenės sveikatos saugos teisės aktais nėra reglamentuoti.
