Per metus Pagirių anhidrito kasykloje, kurioje būtų sukurta apie 700 darbo vietų, planuojama iškasti 1 mln. tonų trupinto anhidrito ir apie 30 tūkst. tonų blokų. Iškasenų gavyba šioje kasykloje tęstųsi apie 30 metų.
Tačiau planai Kauno rajone pradėti anhidrito kasybos veiklą iškėlė klausimų vietos gyventojams ir Kauno rajono vadovams. Daugiausia nerimo kelia galima aplinkos tarša. Šiuo metu bendrovės „Margasmiltė“, kuri ir ketina užsiimti iškasenų gavyba, užsakymu jau parengta ir specialistams perduota Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
 |
| Kauno rajono savivaldybės nuotr./Lietuvos delegacija |
Norėdami savo akimis išvysti, kaip anhidrito kasyba vystoma ir veikia šalia gyvenančių žmonių gyvenimą, praėjusią savaitę į Lenkijoje veikiančią anhidrito kasyklą „Nowy Lad“ buvo išvykę Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Leonardas Stanaitis ir vyriausiasis ekologas Darius Šlapikas. Lenkijoje lankėsi ir Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei anhidrito kasybos Pagiriuose projekto įgyvendintojų atstovai.
„Nowy Lad“ pavadinta kasykla jungia 3 šachtas, esančias Lenkijos ir Čekijos pasienyje, Niwnice ir Lubkow miestuose. Aplink kasyklas keliolikos kilometrų spinduliu įsikūrusios 19 įvairaus dydžio gyvenviečių. Niwnice miestas yra tarp dviejų šachtų, o atstumai iki jų siekia apie 2 km. Aplink šachtas gausu ir mažesnių gyvenviečių bei vienkiemių: artimiausias nuo šachtos gyvenamasis namas stovi vos už keliasdešimties metrų. Boleslawiec miestas, kuriame yra per 40 tūkst. gyventojų, nuo šachtų nutolęs mažiau nei per 20 kilometrų.
Viena iš aplankytų „Nowy Lad“ kasyklų eksploatuojama jau daugiau nei 40 metų. Yra ir nauja šachta, pradėta eksploatuoti prieš 5 metus. Teigiama, kad gipso ir anhidrito kasyba šioje vietoje vystoma jau 200 metų, o pirmieji kasėjai gipsą naudodavo šautuvų kaiščiams gaminti. Vėliau, kaip ir dabar, anhidritas pradėtas naudoti statybos, medicinos, trąšų pramonėje.
Kauno rajonas - ideali vieta kasybai
Lenkijoje anhidritas kasamas skirtinguose žemės lygiuose: senojoje šachtoje giliausia vieta yra 200 m po žeme, naujojoje – apie 70 m. Tačiau planuojama, kad nauja šachta su laiku taip pat gilės. Į šias kasyklas patenkama nuožulniomis šachtomis, kadangi vieta, kurioje kasamas anhidritas, yra kalnuotoje vietovėje, ir anhidrito klodai, kaip arterija, neria gilyn. Šioje vietoje klodai tęsiasi apie 3 km, plotis siekia 200 m. Lenkų specialistai, išgirdę, kokio dydžio anhidrito klodai glūdi Lietuvos žemės gelmėse, ir kaip išvystyta infrastruktūra aplink numatytą kasybos vietą, patikino, jog palankesnę vietą sunku būtų rasti.
Virš šachtų Lenkijoje įsikūrusios kelios gyvenvietės ir pavieniai namai. Per kelis dešimtmečius ištirta, kad požeminiams vandens telkiniams ir gyventojų šuliniams bei gręžiniams šachtos poveikio neturėjo: nepakito nei požeminių vandenų spaudimas, nei vandens lygis šuliniuose, požeminė kasyba taip pat neturi jokios įtakos ir vandens kokybei. Visų tyrimų rezultatai vieningi – šachtos žalos nei gamtai, nei gyventojams nedaro.
Naudos modernius įrenginius
Šachtas nuolat prižiūri ir Lenkijos Kasybos inspekcija, turinti ilgametės patirties, nes šioje valstybėje veikia dar ir 25 anglies bei kitokių rūdų šachtos. Inspekcijos specialistų išvados taip pat vienareikšmės – šachtos absoliučiai nepavojingos, nors lenkai anhidritą kasa kur kas pavojingesniu būdu negu tai ketinama daryti Lietuvoje – „Nowy Lad“ kasyklose naudojami sprogmenys. Lietuvoje anhidritas būtų kasamas pjaustant jį specialiais elektriniais pjūklais ir gremžiant moderniais įrenginiais.
Lietuvos specialistų delegacija įsitikino, kad net ir atvirai trupinant anhidritą ar kraunant jį į sunkvežimius bei vagonus, dulkės beveik nejuntamos: vos už 30 m nuo tos vietos, kur kraunamos iškasenos, dulkėmis neapnešta nei žolė, nei medžiai. Palyginti nedidelis ir garsas, nors senos šachtos smulkintuvai, esantys žemės paviršiuje, yra nenauji ir tarnauja jau daugelį metų.
Kasyklą Lenkijoje juosia tik natūrali uždanga – medžiai ir krūmai. Lenkai teigia, kad gyventojai dėl to diskomforto nejaučia, todėl nepilami pylimai ir nestatomos kitokios užtvaros. Lietuvoje planuojamoje kasykloje darbų aikštelė bus ne tik įrengta žemiau žemės paviršiaus, bet ir apjuosta 12 m aukščio pylimu, o patį pylimą ketinama dar apsodinti medžiais.
